Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centras

Susisiekite

Mus galite rasti

www.spreadthesign.com yra tarptautinis žodynas, kuriame patalpinti 24 skirtingų šalių gestai. Jų iki šiol surinkta, nufilmuota ir įdėta apie 300 tūkstančių. Žodyne kas mėnesį apsilanko apie 60 tūkstančių lankytojų, iš kurių apie 1100 yra iš Lietuvos. Svarbiausias šio gestų kalbų lobyno tikslas – nemokamas gestų kalbų mokymasis.

Nuosavybės teise duomenų bazė priklauso Europos gestų kalbų centrui Švedijoje. Tarp kuriančiųjų žodyną 16 projekto partnerių iš Europos Sąjungos valstybių bei savanoriškai prisijungusių ne ES šalių (Brazilija, Japonija, Uganda, Indija, JAV ir kt.) yra ir Lietuva. Mūsų šalyje žodyną koordinuoja Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras (Kauno KNUC). 2015 m. Estijoje žodynas pelnė Europos kalbų apdovanojimą.

Kūrybinė komanda Lietuvoje

Jos branduolį sudaro girdintieji ir klausos negalią turintys Kauno KNUC pedagogai. Projekto vadovė ‒ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Jankevičienė, koordinatorė ‒ skyriaus vedėja Renata Valaitytė-Ramuckienė. Filmuojant gestus dalyvauja lietuvių gestų kalbos mokytojai Eglė Neringa Marcinkevičienė, Vytautas Valiauga, mokytojo padėjėja Lina Agintaitė.

Darbais kolegos skirstosi paprastai – pagal tai, kas kurią sritį geriau išmano. Iš pateikto angliškų žodžių sąrašo mokytojai angliškus žodžius išverčia į lietuvių kalbą. Išverstas sąvokų ir terminų sąrašas perduodamas lietuvių gestų kalbos mokytojams. Jie lietuviškus žodžius parodo gestais ir nufilmuoja. Stengiantis išvengti monotonijos, retkarčiais „keičiami“ modelių veidai. Dėl to į filmavimus įtraukiami ir vyresniųjų klasių mokiniai. Lietuvių gestų kalbos mokytojai bendradarbiauja ir tariasi su kitais gestų kalbos specialistais, konkrečioje srityje dirbančiais kurčiaisiais. Taip siekiama užtikrinti, kad į žodyną patektų teisingas žodžio atitikmuo gestų kalba. Nufilmuoti gestai redaguojami ir keliami į www.spreadthesign.com serverį. Projekte dalyvaujantys komandos nariai dirba savanoriškai.

Vertina patirtį ir naudą

„Filmuoti gestus įdomu, bet nelengva, ‒ pasakoja mokytojas Vytas. ‒ Štai Eglė Neringa mane filmuoja ir, žiūrėk, po 15 minučių jau ima galvą kraipyti. Turiu suprasti, kad demonstracijos kokybė krinta. Gestai man ‒ natūrali kalba, bet vis tiek gana greitai pavargstu: tai veido išraiška ima neatitikti sąvokos „nuotaikos“, tai gesto konfigūraciją iškraipau. Tenka daryti pertraukas. Bendrauti gestais ir juos demonstruoti – ne tas pats. Sukarpę nufilmuotą vaizdo medžiagą, pamatome, kad kai ką reikia taisyti, kad galima gestą parodyti geriau. Tuomet reikia perfilmuoti.“

Vytautas sako, kad prisideda ir kurčiųjų bendruomenės nariai. „Ypač daug talkino Arūnas Bražinskas, Agnė Žegytė, Monika Kumžaitė. Būna, kad gauname žinučių, jog ne visai taisyklingai parodėme gestą. Vadinasi, lietuviams žodynas rūpi. Puiku, kad jį redaguoti galima kada panorėjus. Pataisom, pakeičiam ir vėl siunčiam į centrinį serverį Švedijoje. Ne kartą labai padėjo ir mūsų mokiniai. Sėdim, svarstom, ieškom gero gesto atitikmens žodžiui, nerandam. O jie ima ir pasiūlo. Dažniausiai iš tų sričių, kurios jiems aktualios pagal amžių.

Patinka jiems ir filmuotis. Juk smagu savo veidą matyti internete, malonu, kai gerai išmanai kurią nors sritį. Mokiniams tai galimybė suprasti, kad gestai, kaip ir žodžiai, yra vertybė. O mes, pedagogai, turim galimybę tobulėti, parungtyniauti. Štai Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre rengiamas Lietuvių gestų kalbos žodynas. Būna, kad kai kurias sąvokas mes gestais aprašome pirmieji. Dėl tarptautinių terminų, sudėtingų lietuviškų žodžių tenka ir tarptautinį, ir lietuvių kalbos žodynus pasklaidyti. Naudinga patirtis!“

Eglė Neringa į darbo grupę įsiliejo apie 2010-uosius. Ji mano, kad žodynas naudingas ne tik kurtiems mokiniams, bet ir jų girdintiems giminaičiams. Praverčia jis ir klausos negalią turintiems asmenims, kurie į kurčiųjų mokyklą mokytis ateina tik vyresniosiose klasėse ir gestų dar nemoka. Anot pašnekovės, jis reikalingas ir bendrojo lavinimo mokyklose integruotai besimokančių mokinių mokytojams bei patiems mokiniams. Arba tėvams, sužinojusiems, kad jiems gimė kurčias ar neprigirdintis kūdikis.

Lina žodyną vertina balu „puikiai“. Jos manymu, jis labai tinkamas mokymosi tikslams. Nuo 2012 m. prie žodyno dirbanti moteris atskleidžia, kad, nepaisant to, jog gestų kalba yra jos gimtoji, dirbdama projekte ji gali ją tobulinti. „Mano devynmetis sūnus kasdien naršo žodyne ir kiekvieną dieną suranda sau po naują gestą ar žodį. Taip jis lavėja, plečia akiratį. Tai šiuolaikiška ir patraukli savarankiško mokymosi priemonė, ‒ įsitikinusi pašnekovė, Lietuvos kurčiųjų bendruomenės narė.

Tiek Eglė Neringa, tiek Lina pabrėžia, kad žodynas padeda kelti nacionalinių gestų kalbų prestižą. Po pasaulį keliaujantys jaunuoliai grįžę neretai tarpusavy bendraudami lietuvišką gestą linkę įvardyti tarptautiniu gestu. Jiems taip paprasčiau, o gal tai yra būdas pasipuikuoti prieš ne tiek daug keliaujančius draugus. Žodynas „sugrąžina“ prie ištakų, skatina pagarbą gimtajam gestui. Jauni žmonės turi galimybę įsitikinti, kad kiekviena šalis puoselėja savo gestų kalbą, saugo ją nuo svetimybių.

Pagalba studijuojantiesiems užsienyje

Lietuvos sporto universitete studijuojanti Agnė Žegytė žodyno naudą ypač pajuto, kai pagal studentų mainų programą pusę metų praleido Stokholmo universitete. Ten ji naudojosi švedų gestų kalbos vertėjų paslaugomis. Jei tik švediško gesto reikšmė būdavo neaiški, pagalbos ji ieškodavo lengvai pasiekiamame tinklalapyje. Juk užtenka turėti kompiuterį ir prieigą prie interneto arba į išmanųjį telefoną parsisiųsti programėlę „Spread Signs“.

Nuolat siekia geresnės kokybės

R.Jankevičienė suskaičiavo, kad į žodyną komanda jau įkėlė 15 140 lietuviškų leksinių vienetų. Paskirų atvejų, kai žodžio atitikmenys yra keli gestai, darbo grupė neskaičiuoja. Žinoma, vykdant projektą neapsieita ir be klaidų. Buvo periodų, kai neradę gesto atitikmens lietuviai žodį užrašydavo pirštų abėcėle, o šalia jo reikšmę paaiškindavo vartojimo pavyzdžiais sakiniuose. Tačiau pirštų abėcėlė yra lietuvių, ne gestų kalbos sudedamoji dalis. Visą projekto įgyvendinimo laiką darbo grupė laikinus sprendimus stengėsi keisti kokybiškais. Šiuo metu baigėsi dar vienas projekto įgyvendinimo etapas. Susidariusią pertrauką kauniečiai išnaudoja produktyviai: persifilmuoja „silpnąsias vietas“, šalina netikslumus, pirštų abėcėle parodytas sąvokas įrašo gestais.

Atsiradimo istorija

Pasak projekto vadovės, žodyno idėja apie 2006 m. gimė švedo mokytojo Thomas’o Lydell-Olseno galvoje. Jis dirbo Orebro kurčiųjų profesinėje mokykloje geografijos mokytoju. Tuomet ir pamanė, kad jo mokiniams labai praverstų profesinių terminų žodynas. Taip mokytojas planavo palengvinti mokymąsi, pagerinti mokytojų ir mokinių komunikaciją per pamokas bei mokinių komunikaciją su užsienyje gyvenančiais bendraamžiais. Kauno KNUC mokyklos bendruomenė su mokytoju buvo pažįstama nuo 2001-ųjų, kai kartu vykdė kitą projektą. Bendras darbas paliko gerą įspūdį. Tad vienydamas Europą bendram darbui pedagogas pakvietė lietuvius jungtis prie bandomojo Švedijos koordinuojamo projekto „Skleiskite gestą – skatinkite bendravimą profesine gestų kalba“.

Vėliau šis projektas peraugo į Leonardo da Vinci inovacijų perkėlimo projektą. Per ketverius projekto gyvavimo metus (2006–2010 m.) sukurtas tinklalapis ir internetinis gestų kalbų žodynas kokybiškai kito: daugėjo partnerių šalių, prasiplėtė gestų kalbų žodyno sritys, žodynas tobulėjo, įgydamas daugiau technologinių funkcijų, garso ir vaizdo galimybių.

2012‒2015 m. žodynas plėtotas Leonardo da Vinci projektu „Skleiskite gestą – profesinės gestų kalbos sklaida Europoje“. Dabar ir šis etapas jau baigėsi. Šiuo metu partneriai nekantraudami laukia ketvirtojo periodo pradžios. Šis turėtų startuoti dar šių metų rudenį.

Naudojimosi „instrukcija“

Žodyno naudojimo principas paprastas. Paieškos laukelyje įvedus norimą žodį jis automatiškai išverčiamas į pasirinktos šalies gestų kalbą. Šalį žymi vėliava. Žodyne gestai pateikiami teminėmis grupėmis, pateikiami ir žodžio paaiškinimai, vartojimo pavyzdžiai sakiniuose, iliustracijos, vaizdo pavyzdžiai. Duomenų bazėje yra galimybė palyginti kelių skirtingų šalių gestų kalbas. Tinklalapyje galima rasti ir informacijos apie projekto narius, straipsnių ir medžiagos apie projekto veiklą.

Galimybė atsidaryti kelis langelius iš karto ir palyginti kelių kalbų gestus, pasak Vytauto, praplėtė pagrindinę žodyno, kaip mokymosi priemonės, funkciją. Dabar jis naudingas ir lyginamosios gestotyros specialistams.

Ateities planai

Duomenų bazės sumanytojai nė akimirką nesustoja. Jie jau mato galimybę įdiegti gestų kalbos pasirinktį „Google“ vertėjo programoje internete, versti vietovardžių pavadinimus gestų kalba „Google“ žemėlapyje. Taip pat ir sukurti internete esančio teksto bei internetinės enciklopedijos „Wikipedia“ informacijos vertimo į gestų kalbą funkcijas.

Nijolė Krasniauskienė

Šaltinis: Lrytas.lt

KAGKVC

 

 

Valstybės biudžetinė įstaiga
Kauno apskrities
Gestų kalbos vertėjų centras
Duomenys yra kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Kodas 188788380
J. Gruodžio g. 31,
LT-44289 Kaunas
Tel./Faks. (8-37) 260276
Mob. tel. +37069937212
 
Išankstiniai vertimo užsakymai priimami ir teikiami:
Kaune:
Skype programa: vertimaigestaiskaunas
vaizdo skambučiais (3G):
+370 693 33336
telefonu (SMS): +37069937212
 
Užsakymai vykdomi:
I - IV nuo 8:00 iki 20:00 val.
V nuo 8:00 iki 18:45 val.
Pietų pertrauka nuo 12:00 iki 12:45 val.
 
Marijampolėje:
Vytauto g. 19, LT-68300
Skype programa: vertimaigestaismarijampole
Telefonu (SMS): +37062041060
 
Užsakymai vykdomi:
I - IV nuo 8:00 iki 17:00 val.
V nuo 8:00 iki 15:45 val.
Pietų pertrauka nuo 12:00 iki 12:45 val.