Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centras

Susisiekite

Mus galite rasti

Naujienos

2013 m. rugsėjo 25-26 d. Vilniuje, LR Seime, vyko tarptautinė konferencija "Vienijanti įvairovė: kalbų reikšmė mobilumui, darbui ir aktyviam pilietiškumui", skirta Europos kalbų dienai paminėti. Konferencijos metu savo pranešimą apie Lietuvių gestų kalbos vertėjus ir esamą situaciją Lietuvoje skaitė ir KAGKVC direktorė, Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė. Kviečiame susipažinti su pranešimo turiniu.

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

2013-09-26

Kalbos profesijų atstovų mokymas ir rengimas

Gestų kalbos vertėjas Lietuvoje

 

Laba diena, mieli kolegos ir konferencijos svečiai.

 

Noriu Jus supažindinti su lietuvių gestų kalbos vertėjo profesija.

Lietuvoje lietuvių gestų kalba gimtąja kurčiųjų kalba pripažinta 1995 m. Jums gali kilti klausimas – ar iki tol nebuvo gestų kalbos? Ne, ji egzistavo, įveikė visus draudimus, dirbtinius kalbos keitimus, rusų gestų kalbos įtaką.

Tiek anksčiau buvo galima, tiek dabar galima išgirsti, kad gestų kalba – tai ne kalba, o tik gestikuliavimas, pantomima, ar šiaip ji laikoma primityvia, skurdžia buitine kalba. Taip nėra, ji yra lygiavertė kitoms kalboms – turi savo gramatiką, turtingą žodyną ir yra labai vaizdi trimatė kalba.

Minėtas požiūris susiformavo prieš kelis dešimtmečius, kai gestų kalbą tapatindavo su kurtumo negalia, nepripažino jos kaip visavertės kalbos, priskirdavo vaipymuisi. Senesniuose straipsniuose netgi galima rasti apibūdinimą, kad tai kaip ir šunų kalba…

Dėl ilgai vyravusio tokio požiūrio iki šiol Lietuvoje nerengiami gestų kalbos mokytojai, kurie mokytų gestų kalbos kurčius vaikus mokyklose. Nėra gestų kalbos mokymų surdopedagogams, socialiniams darbuotojams ar psichologams.

Gestų kalba sunkiai skinasi kelią, palyginti su kitomis kalbomis.

Gestų kalbos vertėjai pradėti rengti Vilniaus kolegijoje 2001 metais, bet gestų kalbos vertėjo statusas buvo patvirtintas tik 2011 metais. Iki tol juos, vertėjus, priskirdavo kategorijai „ir kiti“. Tai reiškė „niekas“.

Lietuvoje gyvena apie 8 000 klausos negalią turinčių asmenų. Gestų kalbos vertėjais dirba apie 110 žmonių. Šiandien gestų kalbos vertėjų labai trūksta. 

Mažai kas žino apie gestų kalbos vertėjo darbą.

Tai sunkus, stresą keliantis darbas. Beveik visada tenka versti sinchroniškai, nes vertimas gestais yra tylusis, todėl pranešėjas nejaučia reikalo stabdyti ar lėtinti pranešimo tempą. Kaip žinoma, sinchroninis vertimas yra vienas iš sunkiausių. Jei kitų kalbų vertėjai gali versti kabinose užsirašydami kai kuriuos žodžius, tai gestų kalbos vertėjai turi stovėti prieš auditoriją, kad kurtiesiems būtų matomi. Norint kelti kvalifikaciją, gestų kalbos vertėjams yra organizuojami kursai. Kvalifikacijos kursus organizuoja VšĮ Surdologijos centras, tačiau tų kursų nepakanka, norint tobulinti savo žinias.

Kadangi gestų kalbos vertimo paslauga Lietuvoje prilyginta kompensacinei priemonei kurtiesiems, klausos negalią turintiems asmenims verčiama labai įvairiose srityse. Gestų kalbos vertėjai turi turėti didelį žinių bagažą iš labai skirtingų sričių. Todėl, kad trūksta vertėjų, neįmanoma jų skirstyti pagal specializaciją. Per dieną vertėjui tenka versti 2–3 skirtingose vietose ar situacijose. Tai sukelia didelę įtampą. Negana to, požiūris į gestų kalbos vertėją yra kaip į pagalbinį darbuotoją, kurčiojo padėjėją.

Dažnai vertėjo prašoma vertimo metu ką nors atnešti, paduoti, išaiškinti ir pan. Vertėjams labai sunku išlikti neutraliems ir tik versti, o ne padėti klausos negalią turinčiam asmeniui (dėl informacijos neprieinamumo dažnai kurtieji nežino, kaip turi elgtis vienoje ar kitoje situacijoje). Vertėjas verčia abiem pusėms lygiomis teisėmis – tiek girdinčiajam, tiek kurčiajam. Tokia vidinė kova sukelia įtampą, kuri laikui bėgant tik auga. Sunku kelti vertėjų motyvaciją, ypač žinant, kad aukščiau nei vertėjai jie neturi galimybės pakilti.

Manau, kad tai viena iš retų profesijų.

Baigdama noriu apibendrinti:

  • Reikia keisti požiūrį į gestų kalbą.
  • Gestų kalbos vertėjai turi būti prilyginti kitų kalbų vertėjams.
  • Reikia spręsti klausimą dėl gestų kalbos vertėjų socialinių garantijų.
  • Svarbi informacijos sklaida apie gestų kalbos vertėjo darbą.
  • Siektina, kad gestų kalbos pagrindai būtų privalomi pedagogams, medikams, gaisrininkams, policininkams, socialiniams darbuotojams, psichologams…
Lietuvių kalba yra mūsų, Lietuvos turtas. Lietuvių gestų kalba irgi yra mūsų turtas, tik mes jį laikome giliai užkastą. Šioje konferencijoje irgi matėme tokį pavyzdį – nebuvo vertimo į lietuvių gestų kalbą.

Dėkoju visiems už dėmesį.

Ramunė Leonavičienė,
Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė

2013 m. rugsėjo 25-26 dienomis LR Seime vyksta tarptautinė konferencija „Vienijanti įvairovė: kalbų reikšmė mobilumui, darbui ir aktyviam pilietiškumui“. Konferencijos tikslas – skatinti diskusijas apie kalbų mokymo ir mokymosi svarbą siekiant padidinti konkurencingumą darbo rinkoje, sudaryti palankesnes sąlygas piliečių mobilumui, aktyviam dalyvavimui visuomenės gyvenime.

Konferencija yra verčiama į gestų kalbą. Tiesioginę vaizdo transliaciją galite matyti paspaudę nuorodą.

http://www.lrs.lt/intl/presidency.show

VšĮ Surdologijos centras – tai Lietuvos kurčiųjų draugijos įstaiga, atsakinga už metodinės medžiagos gestų kalba rengimą, gestų kalbos puoselėjimą ir jos mokymą.

Surdologijos centras pradeda teikti konsultacijas gestų kalbos klausimais kurtiesiems ir girdintiesiems visuomenės nariams.

Lietuvių gestų kalbos vertėjai, kurtieji ir girdintieji bendruomenės nariai, savo klausimus Surdologijos centrui galite teikti jums patogiausiu būdu: 

·         siųsti elektroniniu paštu This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

·         skambinti ar siųsti SMS žinutes numeriu 8 613 05 011

·         skambinti WEB kameromis. Skype adresas surdologijos.centras

Atsakymai bus pateikiami Surdologijos centro internetiniame puslapyje http://www.lkd.lt/id-surdo_konsultacijos.html per dešimt darbo dienų.

Anonimiškumą garantuojame. Laukiame Jūsų klausimų!

Surdologijos centro darbuotojai

Dar visai neseniai mes Jus informavome, kad į Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centrą atvyko studentė iš Ispanijos Sara Hernandez. Šiandien, po dviejų mėnesių Lietuvoje trukusios praktikos, paklausėme Saros: kokie jos įspūdžiai paliekant Lietuvą? Visi atsakymai į dominančius klausimus pateikiami šiame interviu!

- Sara, kodėl nusprendei atlikti gestų kalbos vertėjos praktiką Lietuvoje? Ar žinojai ką nors apie mūsų šalį?

- Iš pradžių, kai mano dėstytojai papasakojo man apie galimybę atlikti Erasmus praktiką, nė nenumaniau, kokią šalį pasirinkti. Bet tada pakalbėjau su kolege, kuri prieš dvejus metus atliko savo praktiką Lietuvoje, ir ji man papasakojo apie šią šalį, praktikos galimybes, gestų kalbos vertėjų centrą ir kartu su kolegomis įgytą patirtį.

Be abejo, ir kitų mano kolegų atsiliepimai apie praktiką Lietuvoje buvo labai labai geri, todėl ir aš nusprendžiau atvykti į Lietuvą. Tai buvo pagrindinė priežastis – geri atsiliepimai – padėję man apsispręsti. Prieš tai aš apie šią šalį nežinojau nieko.

- Kokie buvo tavo lūkesčiai prieš praktiką Lietuvoje?

- Kadangi aš nieko nežinojau apie šią šalį, pagrindinis mano noras buvo išmokti lietuvių gestų kalbą ir lietuvių kalbą. Vis dėlto aš tikrai išmokau daugybę vertingų dalykų ir įgijau nuostabių, puikių patirčių. Mano kolegė buvo visiškai teisi, pasakodama apie Lietuvą.

- Kaip praėjo tavo praktika? Ką veikei?

- Pagrinde mano praktiką sudarė vertėjų teikiamų paslaugų stebėsena, gestų kalbos vertėjų ir kurčiųjų asmenų monitoringas, jų tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo analizavimas. Praktikos metu lankiausi įvairiose vietose, kuriose teikiamos gestų kalbos vertėjų paslaugos. Tai suteikė galimybę palyginti skirtingus vertimo būdus, atsižvelgiant į esamą situaciją.

- Kas tave labiausiai nustebino praktikos Lietuvoje metu? Ar pastebėjai esminių skirtumų tarp gestų kalbos vertėjų čia, Lietuvoje, ir Ispanijoje?

- Mane labiausiai nustebino itin geras gestų kalbos vertėjų darbo organizavimas ir funkcionavimas gestų kalbos vertėjų centruose, kadangi Ispanijoje gestų kalbos vertėjų centrų nėra. Tai man padarė didžiausią įspūdį, kadangi tai yra esminis skirtumas tarp Lietuvos ir Ispanijos gestų kalbos vertėjų.

Lietuvoje kurtieji žmonės, jiems prireikus, gali kreiptis į gestų kalbos vertėjų centrą; gestų kalbos vertėjai turi savo darbo vietą, kurioje gali dirbti kartu ir padėti vienas kitam tobulėti. Gestų kalbos vertėjų paslaugos yra nemokamos, o vertėjai gauna mėnesinį atlyginimą. Visa tai, ką aš ką tik išvardijau, Ispanijoje tiesiog neegzistuoja.

Ispanijoje kurtieji žmonės, norėdami užsisakyti gestų kalbos vertėją, gali kreiptis tik į kurčiųjų asociaciją arba asmeniškai susisiekti su gestų kalbos vertėju. Pas mus gestų kalbos vertėjai neturi bendro biuro ar vertėjų centro, kuriame galėtų susitikti, ir vertėjų tarpe vyrauja ne bendradarbiavimas, o konkurencija. Ispanijoje gestų kalbos vertėjo paslaugos nėra nemokamos – kurtieji patys turi už jas susimokėti; dėl to vertėjai negauna nuolatinio mėnesinio atlyginimo.

Be abejo, skirtumas yra žymus ir, žinoma, situacija yra kur kas geresnė Lietuvoje nei Ispanijoje.

- Koks praktikos metu Lietuvoje nutikęs įvykis buvo įsimintiniausias? Gal gali papasakoti?

- Yra daugiau nei vienas įsimintinas įvykis. Pavyzdžiui, labiausiai man patiko gestų kalbos vertėjų teikiama paslauga spektaklyje apie Pepę Ilgakojinę. Tiesą pasakius, man ne tik patiko, aš tiesiog žavėjausi matydama, kaip buvo teikiama gestų kalbos vertimo paslauga, įtraukiant daugiau nei dvi vertėjas. Tai buvo puikus bendro darbo pavyzdys, kuris man labai patiko.

Bet visgi aš niekada nepamiršiu, kad čia mane visi įsiminė kaip „šalčio merginą“. (Juokiasi.) Ypač, kai Vytauto Didžiojo universitete, Kaune, vykusio susitikimo su visų vertėjų centrų atstovais Ramunė (Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorė – red. past.) pristatydama mane papasakojo visiems istoriją apie šaltį ir mano stiprų imunitetą, kurio dėka aš nesusirgau. (Juokiasi.) Tai buvo vienas geriausių nutikimų, nors jų, žinoma, buvo daug daugiau. Praktika Lietuvoje buvo tikrai nepakartojama patirtis!

- Kokius įgūdžius pagerinai praktikos metu?

- Savo bendravimo įgūdžius, gebant dirbti tarpusavy bendraujant skirtingomis kalbomis. Savo socialinius įgūdžius; nors buvau susipažinusi su kurčiaisiais, žiūrėjimas į esamą situaciją iš lietuvių kultūros pusės privertė pamatyti naujus skirtumus ir išmokti naujų vertybių, prieiti nuomonės, kad jei pats kovosi, gali gauti viską, ko nori.

 

- Gal galėtum duoti keletą patarimų žmonėms, panorusiems atlikti gestų kalbos vertėjo praktiką Lietuvoje?

- Žinoma. Svarbiausia – pasirūpinkite šiltais drabužiais! (Juokiasi.) Tiesą sakant, nė nežinau, ką daugiau patarti dėl praktikos, nes viskas čia yra tiesiog nuostabu. Tereikia drąsiai pasakyti „Taip“, ir jei yra galimybė atvykti daugiau nei vienam žmogui, kartu su kolega, būtų žymiai geriau, kadangi atliekant praktiką drauge, galima mokytis ir tobulėti žymiai greičiau. Bendrai kalbant, manau, kad viskas yra įmanoma.

- Apskritai, ką manai apie Lietuvos gestų kalbos vertėjus, mūsų šalį?

- Kalbant apie gestų kalbos vertėjus ir juos supančią aplinką, galiu pasakyti, kad jie atlieka puikų darbą. Negaliu atsistebėti sklandžiai besiklostančiu bendradarbiavimu tarp gestų kalbos vertėjų ir kurčiųjų Lietuvoje.

Sakau tai dėl to, kad kaip ir visur kitur, turėti problemų ar nesutarimų yra natūralu, bet svarbiausia, siekiant, kad visų tikslai būtų realizuoti, dirbti išvien komandoje, o ne individualiai.

Dėkojame Sarai už nuoširdžius atsakymus ir laukiame jos sugrįžtant į Lietuvą!

(Nuotraukos iš asmeninio Saros Hernandez archyvo.)

 
 

Sveiki visi!

2013 metų liepos 15-16 dienomis mūsų direktorių valdyba rengia savo susitikimą Rio de Žaneire, Brazilijoje. Penki valdybos nariai susitiks akis į akį, o kiti prisijungs per Skype. Susitikimo metu mes turėsime galimybę dalyvauti antrame Lotynų Amerikos gestų kalbos vertėjų asociacijos susitikime. Šiame susitikime dalyvaus atstovai iš daugelio Lotynų Amerikos šalių, todėl mes tikimės pasimokyti iš jų, tuo pačiu pristatant jiems ir savo prezentacijas. Tai bus labai svarbus renginys mūsų kolegoms iš Lotynų Amerikos paremti, todėl mes nekantraujame jame sudalyvauti.

Taip pat labai norėčiau padėkoti Susan Emerson, Patrick Gallaso ir Nigel Howard už jų sunkų darbą kuriant naują WASLI interneto svetainę, kurią atidarysime jau šį savaitgalį. Kadangi pradėjus naudoti naująją interneto svetainę bus šiokių tokių „trikdžių“, tikimės sulaukti atsiliepimų ir pasiūlymų iš jūsų. Įvertinkite mūsų naująją išvaizdą ir jeigu jūs dar nesate mūsų narys, pagalvokite apie galimybę prisijungti!

Ačiū!

Debra Russell
WASLI prezidentė
This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Šiandien (ketvirtadienį) šalia Baltosios gulbės baro Aukštutinėje gatvėje augančio medžio buvo dedamos gėlės birželio 29 d. toje pat vietoje vykusio incidento metu žuvusiam vyrui atminti.

Sekmadienį miręs vyras – 34-erių metų amžiaus kurčias aktorius, kuris atliko pagrindinį vaidmenį Deafinitely teatro naujai pastatytoje Šekspyro pjesėje.

Viename atminimo raštelyje kreipiamasi į Vitalį Katakiną žodžiais: „Ilsėkis ramybėje – Išėjęs, bet nepamirštas.“ Kitame, pasirašytame Stefano Stavrou vardu, sakoma: „Kai pirmąkart tave sutikau, iškart supratau, kad tu esi nuostabus, energingas ir šiltas vyrukas, pats maloniausias mano matytas žmogus. Kartu praleidome daug smagių akimirkų, kurias visada branginsiu. Tu buvai pats geriausias pavyzdys ir puikus draugas.“

Liepos 2 d., kaltinamas dėl sunkaus kūno sužalojimo, Highbury apylinkės teisme pasirodė benamis 29 metų Matthew Powe‘as. Jam gali būti pareikšti tolimesni kaltinimai.

Straipsnis parengtas remiantis http://www.islingtontribune.com/news/2013/jul/tributes-man-who-died-after-incident-outside-upper-street-pub informacija.

„Mokyklos atstovai grasino nušalinti klausos negalią turinčią mergaitę nuo pamokų, jei ši naudos gestų kalbą mokyklos autobuse norėdama pasikalbėti su draugais“, – teigia mergaitės tėvai.

Danika Lesko (Danica Lesco) ir jos tėvai sako, kad gestų kalba – vienintelis būdas 12-os metų mergaitei bendrauti su aplinkiniais, ypač važiuojant į mokyklą triukšmingu autobusu.

Bet Stonybruko mokyklos – ne klausos negalią turinčių vaikų mokyklos – ir Branchburgo apygardos (Naujasis Džersis, JAV) atstovai akivaizdžiai įsitikinę, kad gestų kalbos vartojimas yra grėsmė mokinių saugumui. Jie atsiuntė Leskų šeimai laišką, kuriame liepiama Danikai liautis vartoti gestų kalbą mokyklos autobuse, arba ji bus nušalinta nuo pamokų trims dienoms.

Kovo 30 d. mokyklos direktoriaus rašytame laiške teigiama, kad Danika „naudojo gestų kalbą po to, kai jai buvo pasakyta, jog tai daryti autobuse draudžiama“.

Leskų šeima gali pareikšti ieškinį dėl gestų kalbos vartojimo uždraudimo, tvirtindami, kad mokyklos atstovai pažeidžia Danikos civilines teises ir Amerikos žmonių su negalia apsaugos akto nuostatas.

„Ji turi klausos negalią, o dabar ji dar yra baudžiama už tai, kad vartoja gestų kalbą“, - duodama interviu sakė Marija Ana Lesko, Danikos motina. – „Tai absurdiška.“

Interviu metu Danikos tėvai teigė, kad kartu autobusu važiavę vaikai juokėsi iš jų dukters ir atsisakė likti savo vietose, kai erzino ir kitas gestų kalbą vartojusias mergaites. Jie sakė, kad mokyklos atstovai išskiria Daniką ir nesiima veiksmų tų vaikų, kuriems iš tikrųjų turėtų būti pareikštas papeikimas, atžvilgiu.

Moklyklos atstovai: pirmiausia – saugumas

Mokyklos įgalioto asmens išplatintame pranešime Deividas Rubinas, Branchburgo švietimo skyriaus vadovas, atsisakė komentuoti Danikos atvejo detales, pasakydamas tik tiek, kad jų įvykio versija skiriasi nuo mergaitės tėvų deklaruojamos versijos. Vis dėlto skyrius atkakliai tvirtina, kad savo veiksmais jis nepažeidė niekieno teisių, o tik viso labo stengiasi apsaugoti kitus mokinius, kurie privalo važiuoti mokyklos autobusu.

„Skyrius yra įsipareigojęs suteikti tinkamas sąlygas visiems negalią turintiems moksleiviams ir yra įsitikinęs, kad šiuo atveju nebuvo padaryta jokių pažeidimų“, - teigiama pranešime. – „Skyrius taip pat yra įsipareigojęs užtikrinti visų moksleivių, važiuojančių apygardos autobusais, saugumą ir toliau vykdys atitinkamus veiksmus šiam tikslui įgyvendinti.“

Kurčiųjų teisių advokatas teigia, kad Danikos tėvai turi tvirtą pagrindą teismo ieškiniui, kadangi gestų kalba gali būti vertinama kaip užsienio kalba, o mokyklos atstovai pažeidžia mergaitės Pirmosios Konstitucijos Pataisos teisę – bendrauti.

„Kodėl gestų kalba turėtų būti draudžiama?“ – klausė Šarlotė Karas (Charlotte Karras), Edisono (Niu Džersis) paslaugų centro koordinatorė. – „Tai mergaitės bendravimo teisių pažeidimas. Ji pati teigia, kad tik gestų kalba ji gali bendrauti su savo draugais. Tai (draudimas) prieštarauja Veiklaus neįgaliųjų aljanso (angl. Alliance for Disable in Action) principams ir pažeidžia Pirmąją Konstitucijos pataisą, todėl jos šeima gali pateikti diskriminacinio pobūdžio ieškinį, remdamasi Amerikos žmonių su negalia apsaugos aktu.“

Karas teigė, kad jos organizacija yra pasiruošusi padėti Leskų šeimai imantis legalių veiksmų.

Danikos tėvai sakė, kad jų dukra neteko klausos praėjusių metų lapkritį, kai jos klasės draugas tariamai susprogdino flakoninę raketą prie jos ausies. Dėl šio incidento jie jau iškėlė Branchburgo mokyklai teisminį ieškinį.

(Straipsnis parengtas pagal Bryan Robinson Sign Language Ban Imposed on N.J. Girl)

2013 m. birželio 11 d. Seime Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitė ketvirtąjį per kadenciją metinį pranešimą, kuriame apžvelgė padėtį Lietuvoje, valstybės vidaus ir užsienio politiką. Prezidentės metinis pranešimas buvo verčiamas į gestų kalbą. Vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia:

Gera žinia visiems, mylintiems lietuvių gestų kalbą!

Internete jau patalpintas lietuvių gestų kalbos žodynas, kuris buvo pildomas, tobulinamas nuo 2004 metų, o nuo 2006 metų jo rengimo darbai buvo tęsiami Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Metodinių priemonių rengimo ir gestotyros skyriuje, bendradarbiaujant kurčiųjų ir girdinčiųjų komandai. Žodyną rasite adresu http://www.unriis.lt/gvmp/gestai.unriis. Kviečiame prisidėti prie jo tobulinimo, rašant į skyrelį „Forumas“. Mums svarbūs Jūsų pastebėjimai ir bendradarbiavimas.

KAGKVC

 

 

Valstybės biudžetinė įstaiga
Kauno apskrities
Gestų kalbos vertėjų centras
Duomenys yra kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Kodas 188788380
J. Gruodžio g. 31,
LT-44289 Kaunas
Tel./Faks. (8-37) 260276
Mob. tel. +37069937212
 
Išankstiniai vertimo užsakymai priimami ir teikiami:
Kaune:
Skype programa: vertimaigestaiskaunas
vaizdo skambučiais (3G):
+370 693 33336
telefonu (SMS): +37069937212
 
Marijampolėje:
Skype programa: vertimaigestaismarijampole
Telefonu (SMS): +37062041060
 
vykdomi:
I - IV nuo 8:00 iki 17:00 val.
V nuo 8:00 iki 15:45 val.
Pietų pertrauka nuo 12:00 iki 12:45 val.