Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centras

Susisiekite

Mus galite rasti

Naujienos

Artėjant gražiausioms metų šventėms - Šv. Kalėdoms bei Naujiesiems metams - Kauno apskrities policija primena Jums saugoti savo turtą. Trumpame filmuke pateikiami svarbiausi prevenciniai patarimai, kaip saugiai palikti namus išvykstant atostogų ar iškeliaujant į darbą, kaip saugoti savo asmeninius daiktus. Būkite saugūs šventiniu laikotarpiu!

Triukšmas aplinkoje, garsi muzika ar tylūs šnabždesiai – mums įprasti garsai. Tačiau tiems, kurie gyvena tyloje, girdėti šiuos garsus – svajonė. Žmonės, jungiantys tuos, kurie girdi, ir turinčius klausos negalią, – gestų kalbos vertėjai. Profesijos rubrikoje pristatome kurčiųjų pagalbininkę, Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro darbuotoją, jonavietę Niją Vareikienę.

Nulėmė žinia

Apie gestų kalbos vertėjos darbą moteris svajojo nuo paauglystės. „Žinojau, kad noriu dirbti išskirtinį darbą – padėti žmonėms su negalia lengviau integruotis į visuomenę. Sužinojusi, kad galima išmokti gestų kalbos, iš karto supratau, kad yra būtent tai, ko aš noriu. Beje, jau būdama 14-os metų, sužinojau, kad ir pati turiu problemų dėl klausos. Surdologai prognozavo, kad ateityje, būdama brandaus amžiaus, viena ausimi galiu visiškai negirdėti. Tuomet galutinai nusprendžiau, kad lietuvių gestų kalbos vertėja – man labai tinkamas darbas visomis prasmėmis“, – teigė N. Vareikienė.
    Jonavietė vertėjauja beveik trejus metus. Lietuvoje šios profesijos galima išmokti Vilniaus kolegijoje. Mokslai trunka trejus metus. Vytauto Didžiojo universitete taip pat yra pasirenkamasis gestų kalbos dalykas, tačiau jį išklausę studentai vertėjo kvalifikacijos negali gauti.

Mokosi visą gyvenimą  


    Pasak specialistės, gestų kalba yra kintanti ir gyva. Jos iš vadovėlių neišmoksi. Be to, mokymasis trunka vos ne visą gyvenimą. Net ir įgiję reikalingą kvalifikaciją, vertėjai visada yra mokomi kurčiųjų. Taip pat yra specialūs kvalifikacijos tobulinimosi kursai. Juos rengia Vilniuje esantis Surdologijos centras.
    „Iš pradžių buvo labai sunku pirštus išmiklinti, ištreniruoti, kad jie išsilenktų būtent taip, kaip reikia vienam ar kitam gestui. Nelengva vienu metu priversti dirbti visą kūną visiškai skirtingus darbus. Reikia apgalvoti, kokį gestą panaudoti, kad mintis būtų išreikšta būtent taip, kaip norima ją pasakyti: ar taisyklingai tą gestą parodei, ar gera jo kryptis, vieta erdvėje. Reikia įsiklausyti ir taisyklingai sudėlioti sakinį, naudojant specialią gestų kalbos gramatiką. Savo kūnu ir veidu turi parodyti, ar pašnekovas ramiai kalba, ar jis pyksta, ar juokiasi. Taip pat perteikti klausimą, šaukinį, kreipinį ar tiesiog sakinio pabaigą. O sunkiausia išmanyti visas gyvenimo sritis. Jei nežinosime, kaip tam tikri veiksmai ar daiktai atrodo, mes tiksliai negalėsime išversti. Pavyzdžiui, norint kažką išversti apie mašinų remontą, kokią nors biologijos ar kompiuterinio programavimo paskaitą, privalu išmanyti tas sritis“, – pasakojo gestų kalbos vertėja.

Visą straipsnį galite skaityti Jonavos rajono laikraštyje Naujienos.

 

Jei šiandien paskambinsite 112 ir paprašysite pagalbos, bet negalėsite pasakyti, kur tiksliai esate, vargu ar jus suras. Tokiu atveju BPC mato tik bokšto, prie kurio jungiasi jūsų telefonas, koordinates, ir žino, kad esate kažkur netoli jo. Tačiau yra vienas būdas, leidžiantis BPC tiksliai nustatyti jūsų buvimo vietą. Tai programėlė „GPIS 112”, kurią galite nemokamai atsisiųsti į savo telefoną.

Programėlę „GPIS“ Bendrasis pagalbos centras sukūrė prieš pusantrų metų. Tačiau plačiam vartojimui jos paleisti neskubėta. Iš pradžių programėlė buvo buvo pritaikyta tik kurtiesiems. Tik nuo šių metų liepos mėnesio ją gali atsisiųsti visi Lietuvos gyventojai.

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus viršininkas Liutauras Šinkūnas aiškina, kad naudotis šia programėle naudinga išskirtinai dėl to, kad jūsų buvimo vieta bus nustatoma visiškai tiksliai. Tuo tarpu skambinant 112 įprastu būdu operatorės mato tik bokšto, prie kurio prisijungęs jūsų mobilusis, koordinates.

Tai reiškia, kad jums esant miesto teritorijoje operatorės matys puskilometrio skersmens „burbulą“, kuriame jūs esate. Provincijoje šis „burbulas“ dar padidėja ir jo skersmuo kai kuriose Lietuvos vietose siekia net 20 kilometrų.

Pasiklydus miške, turint sodybą, kuri neturi adreso, jūsų buvimo vieta bus nustatoma labai tiksliai. Jei važiuosite, matysis jūsų judėjimas.

Tik skambinant per programėlę operatoriai jūsų telefono buvimo vietą nustatys visiškai tiksliai.

„Pasiklydus miške, turint sodybą, kuri neturi adreso, jūsų buvimo vieta bus nustatoma labai tiksliai. Jei važiuosite, matysis jūsų judėjimas. Štai matote, dabar per programėlę mums skambina kolega, ir jo buvimo vieta matyti labai tiksliai – galima pasakyti net kurioje pastato dalyje jis yra“, – pasakoja L.Šinkūnas.

Jis pažymi, kad programėle galima ir rašyti, ir skambinti. Tačiau kalbėti galintiems žmonėms specialistas visuomet rekomenduoja pokalbį, o ne žinutes.

„Tikrai rekomenduoju geriau skambinti, nes gyvas bendravimas visada daugiau duoda nei susirašinėjimas. Be to, susirašinėjimas trunka ilgiau. Jeigu galima skambinti, skambinkite, o jei situacija tokia, kad skambinti negalite – rašykite“, – pataria jis.

L.Šinkūnas pažymi, kad susisiekus per programėlę reikia įspėti BPC operatorių, kad ja naudojatės. Mat kol kas programėlė nėra įdiegta visuose BPC kompiuteriuose ir per ją siunčiamos koordinatės matomos ne visuose BPC įrenginiuose.

Sukūrus programėlę BPC beveik neliko poreikio priimti SMS žinutes. Nors jos tarnybą pasiekia, tačiau yra itin nepatikimas ir nepatogus būdas bendrauti, pažymi L.Šinkūnas.

Norvegijoje atlikto tyrimo duomenimis, kviečiantis pagalbą SMS žinute, paprastai sugaištama apie 20 min., o tai per ilgas laikotarpis, kai jums skubiai reikalinga pagalba.

„SMS neturi jokio prioriteto tinkle ir, jei tame regione šventė, žinutė gali ateiti po 5 min., o kartais net po valandos. Be to, SMS labai nepatikima ir dėl to, kad jokių vietos nustatymo duomenų negauname“, – pastebėjo specialistas.

Iki šiol programėle „GPIS 112“ naudojosi beveik vien tik kurtieji. Iš jų per mėnesį buvo sulaukiama 2–3 pagalbos prašymų.

Pastaruoju metu pamažu, be jokios reklamos, programėlę atrado ir kiti gyventojai.

„Dabar sulaukiame daugiau pranešimų, bet tai daugiau pasibandymai. Sulaukiame bandymų iš įvairių šalių. Matyt, lietuviai atsisiuntę programėlę iš Anglijos, iš Amerikos ją tikrina“, – sakė L.Šinkūnas.

Projektas dar nebaigtas

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Jūris Targonskas paaiškino, kad programėlės kol kas nenori labai reklamuoti, nes tai – tik pilotinis projektas ir serveriai kol kas gali aptarnauti tik iki 10 tūkst. aplikacijos vartotojų.

„Programėlė buvo sukurta kaip pilotinis projektas sprendžiant dvi problemas. Viena jų – kurčnebylių susisiekimas su BPC, kita, kad dalis mobiliųjų gaminojų nediegia korinio ryšio ir jų savininkai negauna perspėjimo žinučių“, – nurodė pašnekovas.

Programėlė buvo sukurta ir pirmiausia išplatinta tarp neįgaliųjų.

„Šiuo metu yra nuomojami serveriai 10 tūkst. vartotojų. Jeigu daugiau žmonių parsisiųstų, atsirastų problemų. Kol kas jos dėl to ir nereklamuojame, kad neatsitiktų taip, kad serveriai neatlaikys krūvio ir užkirsime kelią neįgaliesiems naudotis“, – įspėja J.Targonskas

Kol kas jos dėl to ir nereklamuojame, kad neatsititų taip, kad serveriai neatlaikys krūvio ir užkirsime kelią neįgaliesiems naudotis, - sako J.Targonskas.

Be to, problemų dar kiltų ir dėl to, kad kol kas visame BPC yra įrengta tik viena darbo vieta, kurią pasiekia per programėlę siunčiami duomenys. Tai reiškia, kad jums prisiskambinus į Klaipėdos BPC skyrių ten atsiliepusiam operatoriui jūsų duomenų reikėtų prašyti iš kolegų Vilniuje.

„Jei kažkokia ypatinga situacija, tęstinė, tuomet viskas įmanoma, ji gelbėų. Bet laiko tokiu atveju reikėtų daugiau nei šiaip paskambinti“, – paaiškino J.Targonskas.

Tam, kad programėlei naudoti būtų ptaikyta visa BPC turima kompiuterinė įranga, reikia ne tik laiko, bet ir pinigų.

„Reiktų apskritai apsispręsti, kuriuo keliu eisime. Programėlės kūrimas nebuvo su vietos nustatymu tiksliu siejamas, tačiau taip išėjo, kad atsirado ir šis pliusas. Kita vertus, programėlė neišspręs vietos nustatymo problemos, kai žmonės skambins iš senesnio modelio telefonų, kurie nepalaiko GPS“, – sakė pašnekovas.

Kurčnebyliams programėle naudotis apskritai nepatiko. Jie vis dar prašosi BPC galimybės pagalbą išsikviesti vaizdo konferencijų būdu, gestų kalba.

„Kai bandai penkis klausimus spręsti vienu produktu, tai nėra labai universalus būdas“, – sakė pašnekovas.

Šiuo metu programėle naudojasi daugiau nei 300 neįgaliųjų. Dar 200 žmonių programėlę atsisiuntė po to, kai ji tapo viešai prieinama.

Šaltinis: 15min.lt

www.spreadthesign.com yra tarptautinis žodynas, kuriame patalpinti 24 skirtingų šalių gestai. Jų iki šiol surinkta, nufilmuota ir įdėta apie 300 tūkstančių. Žodyne kas mėnesį apsilanko apie 60 tūkstančių lankytojų, iš kurių apie 1100 yra iš Lietuvos. Svarbiausias šio gestų kalbų lobyno tikslas – nemokamas gestų kalbų mokymasis.

Nuosavybės teise duomenų bazė priklauso Europos gestų kalbų centrui Švedijoje. Tarp kuriančiųjų žodyną 16 projekto partnerių iš Europos Sąjungos valstybių bei savanoriškai prisijungusių ne ES šalių (Brazilija, Japonija, Uganda, Indija, JAV ir kt.) yra ir Lietuva. Mūsų šalyje žodyną koordinuoja Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras (Kauno KNUC). 2015 m. Estijoje žodynas pelnė Europos kalbų apdovanojimą.

Kūrybinė komanda Lietuvoje

Jos branduolį sudaro girdintieji ir klausos negalią turintys Kauno KNUC pedagogai. Projekto vadovė ‒ direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rasa Jankevičienė, koordinatorė ‒ skyriaus vedėja Renata Valaitytė-Ramuckienė. Filmuojant gestus dalyvauja lietuvių gestų kalbos mokytojai Eglė Neringa Marcinkevičienė, Vytautas Valiauga, mokytojo padėjėja Lina Agintaitė.

Darbais kolegos skirstosi paprastai – pagal tai, kas kurią sritį geriau išmano. Iš pateikto angliškų žodžių sąrašo mokytojai angliškus žodžius išverčia į lietuvių kalbą. Išverstas sąvokų ir terminų sąrašas perduodamas lietuvių gestų kalbos mokytojams. Jie lietuviškus žodžius parodo gestais ir nufilmuoja. Stengiantis išvengti monotonijos, retkarčiais „keičiami“ modelių veidai. Dėl to į filmavimus įtraukiami ir vyresniųjų klasių mokiniai. Lietuvių gestų kalbos mokytojai bendradarbiauja ir tariasi su kitais gestų kalbos specialistais, konkrečioje srityje dirbančiais kurčiaisiais. Taip siekiama užtikrinti, kad į žodyną patektų teisingas žodžio atitikmuo gestų kalba. Nufilmuoti gestai redaguojami ir keliami į www.spreadthesign.com serverį. Projekte dalyvaujantys komandos nariai dirba savanoriškai.

Vertina patirtį ir naudą

„Filmuoti gestus įdomu, bet nelengva, ‒ pasakoja mokytojas Vytas. ‒ Štai Eglė Neringa mane filmuoja ir, žiūrėk, po 15 minučių jau ima galvą kraipyti. Turiu suprasti, kad demonstracijos kokybė krinta. Gestai man ‒ natūrali kalba, bet vis tiek gana greitai pavargstu: tai veido išraiška ima neatitikti sąvokos „nuotaikos“, tai gesto konfigūraciją iškraipau. Tenka daryti pertraukas. Bendrauti gestais ir juos demonstruoti – ne tas pats. Sukarpę nufilmuotą vaizdo medžiagą, pamatome, kad kai ką reikia taisyti, kad galima gestą parodyti geriau. Tuomet reikia perfilmuoti.“

Vytautas sako, kad prisideda ir kurčiųjų bendruomenės nariai. „Ypač daug talkino Arūnas Bražinskas, Agnė Žegytė, Monika Kumžaitė. Būna, kad gauname žinučių, jog ne visai taisyklingai parodėme gestą. Vadinasi, lietuviams žodynas rūpi. Puiku, kad jį redaguoti galima kada panorėjus. Pataisom, pakeičiam ir vėl siunčiam į centrinį serverį Švedijoje. Ne kartą labai padėjo ir mūsų mokiniai. Sėdim, svarstom, ieškom gero gesto atitikmens žodžiui, nerandam. O jie ima ir pasiūlo. Dažniausiai iš tų sričių, kurios jiems aktualios pagal amžių.

Patinka jiems ir filmuotis. Juk smagu savo veidą matyti internete, malonu, kai gerai išmanai kurią nors sritį. Mokiniams tai galimybė suprasti, kad gestai, kaip ir žodžiai, yra vertybė. O mes, pedagogai, turim galimybę tobulėti, parungtyniauti. Štai Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre rengiamas Lietuvių gestų kalbos žodynas. Būna, kad kai kurias sąvokas mes gestais aprašome pirmieji. Dėl tarptautinių terminų, sudėtingų lietuviškų žodžių tenka ir tarptautinį, ir lietuvių kalbos žodynus pasklaidyti. Naudinga patirtis!“

Eglė Neringa į darbo grupę įsiliejo apie 2010-uosius. Ji mano, kad žodynas naudingas ne tik kurtiems mokiniams, bet ir jų girdintiems giminaičiams. Praverčia jis ir klausos negalią turintiems asmenims, kurie į kurčiųjų mokyklą mokytis ateina tik vyresniosiose klasėse ir gestų dar nemoka. Anot pašnekovės, jis reikalingas ir bendrojo lavinimo mokyklose integruotai besimokančių mokinių mokytojams bei patiems mokiniams. Arba tėvams, sužinojusiems, kad jiems gimė kurčias ar neprigirdintis kūdikis.

Lina žodyną vertina balu „puikiai“. Jos manymu, jis labai tinkamas mokymosi tikslams. Nuo 2012 m. prie žodyno dirbanti moteris atskleidžia, kad, nepaisant to, jog gestų kalba yra jos gimtoji, dirbdama projekte ji gali ją tobulinti. „Mano devynmetis sūnus kasdien naršo žodyne ir kiekvieną dieną suranda sau po naują gestą ar žodį. Taip jis lavėja, plečia akiratį. Tai šiuolaikiška ir patraukli savarankiško mokymosi priemonė, ‒ įsitikinusi pašnekovė, Lietuvos kurčiųjų bendruomenės narė.

Tiek Eglė Neringa, tiek Lina pabrėžia, kad žodynas padeda kelti nacionalinių gestų kalbų prestižą. Po pasaulį keliaujantys jaunuoliai grįžę neretai tarpusavy bendraudami lietuvišką gestą linkę įvardyti tarptautiniu gestu. Jiems taip paprasčiau, o gal tai yra būdas pasipuikuoti prieš ne tiek daug keliaujančius draugus. Žodynas „sugrąžina“ prie ištakų, skatina pagarbą gimtajam gestui. Jauni žmonės turi galimybę įsitikinti, kad kiekviena šalis puoselėja savo gestų kalbą, saugo ją nuo svetimybių.

Pagalba studijuojantiesiems užsienyje

Lietuvos sporto universitete studijuojanti Agnė Žegytė žodyno naudą ypač pajuto, kai pagal studentų mainų programą pusę metų praleido Stokholmo universitete. Ten ji naudojosi švedų gestų kalbos vertėjų paslaugomis. Jei tik švediško gesto reikšmė būdavo neaiški, pagalbos ji ieškodavo lengvai pasiekiamame tinklalapyje. Juk užtenka turėti kompiuterį ir prieigą prie interneto arba į išmanųjį telefoną parsisiųsti programėlę „Spread Signs“.

Nuolat siekia geresnės kokybės

R.Jankevičienė suskaičiavo, kad į žodyną komanda jau įkėlė 15 140 lietuviškų leksinių vienetų. Paskirų atvejų, kai žodžio atitikmenys yra keli gestai, darbo grupė neskaičiuoja. Žinoma, vykdant projektą neapsieita ir be klaidų. Buvo periodų, kai neradę gesto atitikmens lietuviai žodį užrašydavo pirštų abėcėle, o šalia jo reikšmę paaiškindavo vartojimo pavyzdžiais sakiniuose. Tačiau pirštų abėcėlė yra lietuvių, ne gestų kalbos sudedamoji dalis. Visą projekto įgyvendinimo laiką darbo grupė laikinus sprendimus stengėsi keisti kokybiškais. Šiuo metu baigėsi dar vienas projekto įgyvendinimo etapas. Susidariusią pertrauką kauniečiai išnaudoja produktyviai: persifilmuoja „silpnąsias vietas“, šalina netikslumus, pirštų abėcėle parodytas sąvokas įrašo gestais.

Atsiradimo istorija

Pasak projekto vadovės, žodyno idėja apie 2006 m. gimė švedo mokytojo Thomas’o Lydell-Olseno galvoje. Jis dirbo Orebro kurčiųjų profesinėje mokykloje geografijos mokytoju. Tuomet ir pamanė, kad jo mokiniams labai praverstų profesinių terminų žodynas. Taip mokytojas planavo palengvinti mokymąsi, pagerinti mokytojų ir mokinių komunikaciją per pamokas bei mokinių komunikaciją su užsienyje gyvenančiais bendraamžiais. Kauno KNUC mokyklos bendruomenė su mokytoju buvo pažįstama nuo 2001-ųjų, kai kartu vykdė kitą projektą. Bendras darbas paliko gerą įspūdį. Tad vienydamas Europą bendram darbui pedagogas pakvietė lietuvius jungtis prie bandomojo Švedijos koordinuojamo projekto „Skleiskite gestą – skatinkite bendravimą profesine gestų kalba“.

Vėliau šis projektas peraugo į Leonardo da Vinci inovacijų perkėlimo projektą. Per ketverius projekto gyvavimo metus (2006–2010 m.) sukurtas tinklalapis ir internetinis gestų kalbų žodynas kokybiškai kito: daugėjo partnerių šalių, prasiplėtė gestų kalbų žodyno sritys, žodynas tobulėjo, įgydamas daugiau technologinių funkcijų, garso ir vaizdo galimybių.

2012‒2015 m. žodynas plėtotas Leonardo da Vinci projektu „Skleiskite gestą – profesinės gestų kalbos sklaida Europoje“. Dabar ir šis etapas jau baigėsi. Šiuo metu partneriai nekantraudami laukia ketvirtojo periodo pradžios. Šis turėtų startuoti dar šių metų rudenį.

Naudojimosi „instrukcija“

Žodyno naudojimo principas paprastas. Paieškos laukelyje įvedus norimą žodį jis automatiškai išverčiamas į pasirinktos šalies gestų kalbą. Šalį žymi vėliava. Žodyne gestai pateikiami teminėmis grupėmis, pateikiami ir žodžio paaiškinimai, vartojimo pavyzdžiai sakiniuose, iliustracijos, vaizdo pavyzdžiai. Duomenų bazėje yra galimybė palyginti kelių skirtingų šalių gestų kalbas. Tinklalapyje galima rasti ir informacijos apie projekto narius, straipsnių ir medžiagos apie projekto veiklą.

Galimybė atsidaryti kelis langelius iš karto ir palyginti kelių kalbų gestus, pasak Vytauto, praplėtė pagrindinę žodyno, kaip mokymosi priemonės, funkciją. Dabar jis naudingas ir lyginamosios gestotyros specialistams.

Ateities planai

Duomenų bazės sumanytojai nė akimirką nesustoja. Jie jau mato galimybę įdiegti gestų kalbos pasirinktį „Google“ vertėjo programoje internete, versti vietovardžių pavadinimus gestų kalba „Google“ žemėlapyje. Taip pat ir sukurti internete esančio teksto bei internetinės enciklopedijos „Wikipedia“ informacijos vertimo į gestų kalbą funkcijas.

Nijolė Krasniauskienė

Šaltinis: Lrytas.lt

Nuo spalio 14 d. startavo nuotolinio konsultavimo paslauga Lietuvos kurčiųjų draugijos socialinių/socialinės reabilitacijos paslaugų sistemos socialinį darbą dirbantiems darbuotojams.

Kviečiame aktyviai naudotis šia paslauga! Paslauga bus teikiama iki šių metų pabaigos ir jeigu sulauks pasisekimo, pasiteisins, paslauga bus teikiama ir kitais metais.

Nuoroda į nuotolinio pobūdžio konsultacijas

Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija spalio 8 d. organizavo mokomąjį seminarą gestų kalbos vertėjams "Vertimas teisėsaugos sistemoje". Seminarą vedė lektorė iš Škotijos Liz Scott Gibson. Interviu su viešnia apie gestų kalbos vertėjus ir jų darbą teisminėje sistemoje.

KAGKVC

Valstybės biudžetinė įstaiga
Kauno apskrities
Gestų kalbos vertėjų centras
Duomenys yra kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Kodas 188788380
J. Gruodžio g. 31,
LT-44289 Kaunas
Tel./Faks. (8-37) 260276
Mob. tel. +37069937212
El. paštas: vertimaigestais@gmail.com
 
Išankstiniai vertimo užsakymai priimami ir teikiami:
Kaune:
Skype programa: vertimaigestaiskaunas
vaizdo skambučiais (3G):
+370 693 33336
telefonu (SMS): +37069937212
 
Marijampolėje:
Skype programa: vertimaigestaismarijampole
Telefonu (SMS): +37062041060
 
vykdomi:
I - IV nuo 8:00 iki 17:00 val.
V nuo 8:00 iki 15:45 val.
Pietų pertrauka nuo 12:00 iki 12:45 val.