Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centras

Susisiekite

Mus galite rasti

Naujienos

2014 m. rugsėjo d. Panevėžio miesto savivaldybėje vyko konferencija „Tylos apsuptyje“, skirta tarptautinei kurčiųjų dienai paminėti.

Vytauto Didžiojo universiteto specialistas ir Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorės pavaduotojas Arūnas Bražinskas skaitė pranešimą tema „Kas yra kurčias žmogus? Jo kalba – gestų kalba”. Apie klausos negalią turinčių asmenų paslaugų bei užimtumo sprendimo galimybes ir atskirtį padedančias įveikti įstaigas ir jų teikiamas paslaugas susirinkusiems pasakojo Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Roma Klečkovskaja.

Lietuvos kurčiųjų draugijos valdybos narys Kęstutis Vaišnora skaitė pranešimą tema „Paslėptas“ socialinis darbas kurčiųjų bendruomenėje: stigmatizacija ir jos įveikimas“, o VšĮ Panevėžio reabilitacijos centro direktorė Alina Juciuvienė pristatė Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centro veiklos kryptis ir kurčiųjų bendruomenės poreikius.

Šventėje dalyvavo ne tik gausus būrys susidomėjusių aktyvių kurčiųjų, bet ir Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojai.

 
 

Kai žmonės pastebi mane ir mano dukrą gatvėje vartojančias gestų kalbą, jie dažnai mus sustabdo ir pakomentuoja: „Žinote,“ – jie sako, - yra toks daiktas, vadinamas kochleariniu implantu.“ Lyg kurčio vaiko motina galėtų būti praleidusi tokias naujienas.

Arba jie papasakoja kokį nors anekdotą, pvz: „Kai buvau atostogų Fidžyje, sutikau kurčią moterį su klausos aparatu iš Kvinslendo, ir ji tikrai gera santechnikė. Turiu minty, tikrai gera.“

Kadangi ši savaitė yra Nacionalinė Kurčiųjų Savaitė, tai geras laikas pakalbėti apie Auslan (Australijos gestų kalbą) ir apie kurčiųjų benruomenę. Mokausi Auslan tik ketverius metus, bet nuo pirmojo kurso jau nuėjau ilgą kelią.

Kaip matote, anksčiau buvau viena iš jūsų, ir viena iš tų, kuri galvojo, kad gestų kalba yra sukurta anglų kalbos gramatikos pagrindu. Taip pat maniau, kad tėra tik viena gestų kalbą – vienoda visose šalyse. Nors jeigu būčiau pagalvojusi ilgiau nei minutę, bučiau supratusi, kad šie du teiginiai yra visiškai nesuderinami.

Taipogi manydavau, kad visi kurtieji norėtų būti girdinčiais.

Kurčiųjų bendruomenė nėra utopija, bet ji siūlo alternatyvią kalbą, kultūrą ir socialinį gyvenimą tiems, kas pasirenka būti to dalimi. Tiesą sakant, gestų kalbos gali daug daugiau, nei gali šnekamosios kalbos. Štai sąrašas variantų, kuriais vizualinė kalba yra pranašesnė už šnekamąją:

10. Galite vesti sudėtingiausią pokalbį garsiausiame bare ar klube, kol kiti žmonės stengiasi perrėkti šurmulį ir šaukia vienas kitam į ausį ką nors tokio paprasto, kaip „Dabar einu i tualetą“.

9. Vizualinės kalbos yra prieinamesnės ne tik žmonėms, kurie visiškai kurti, bet (teoriškai) vienam iš 6 australų, turinčių klausos sutrikimų.

8. Galite paprašyti savo partnerio parnešti laikraščius stovėdami balkone, kai jis stovi automobilių aikštelėje keturiais aukštais žemiau ir netrukdyti dėl to kaimynams.

7. Galite kalbėtis po vandeniu.

6. Pasakojimai įdomesni ir išsamesni šnekant vizualine kalba, kadangi ji yra regimoji-erdvinė: gestų kalba ypač sugeba pavaizduoti erdvę ir judėjimą.

5. Galite kalbėtis per mašinų langus. Yra paprasta duoti nuorodas gestų kalba draugui, važiuojančiam priekyje ar už jūsų.

4. Kurtieji, naudojantys gestų kalbą, yra pripažinti „daugiakalbiais“. Tyrėja Sabaji Panda atliko tyrimus ir įrodė faktą, kad jeigu pasodinsite kambaryje du kurčiuosius, kurie nevartoja bendros kalbos, jiems prireiks tik dviejų valandų rasti būdą komunikavimui (įsivaizduokite tai bandant su girdinčiaisias žmonėmis). Gestų kalbos turi trumpesnes istorijas, jų gramatikos paprastai turi tam tikras bendras savybes, o tai reiškia, kad net jeigu du kurtieji nesinaudoja bendru žodynu, jiems nereikia daug laiko, kad surastų būdą bendravimui.

3. Galite kritikuoti baisią paskaitą/spektaklį/skaitinį kitiems auditorijoje jūsų negirdint.

2. Ne taip kaip Esperanto, kuri nepritapo kaip tarptautinė šnekamoji kalba, tarptautiniai gestai prigijo dėl socialinės žiniasklaidos atėjimo. Kurtieji dažnai mokosi bei naudoja tarptautinius gestus (IS) keliaudami į kitas šalis, naudodamiesi Skype ir/ar per tarptautines kurčiųjų konferencijas ir renginius.

1. Gestų kalba, dažnai vadinama „natūraliąja kurčiųjų kalba“, suteikia kurtiesiems priklausymo pojūtį ir pozityvią tapatybę.

Negaliu kalbėti už kurčiųjų bendruomenę – nesu kurčioji – bet galiu pasidalinti tuo, ką išmokau stebėdama savo dukters patirtis. Ji aiškiai kalba, bet nelabai gerai girdi. Ji dievina Auslan ir didžiuojasi savo tapatybe. Didžiausias nusivylimas jai yra ne klausos netektis, bet tas faktas, jog ji mažai su kuo gali kalbėtis gestais; dauguma Australijos kurčiųjų vaikų nemoka Auslan.

Auslan nėra mokoma valstybinėse mokyklose ar ankstyvojo ugdymo įstaigose.

Virš 95 proc. kurčiųjų vaikų gimsta girdinčiųjų tėvų šeimose, kuriems medicinos darbuotojai bei kalbos terapeutai dažniausiai pataria nevartoti gestų. Jie teigia, kad tai trukdys šnekamosios kalbos vystymuisi, nors tyrimais įrodyta priešingai. Ir mano šešiametė tai įrodė specialiame kalbos konkurse praėjusį mėnesį. Atrodo tinkama užbaigti straipsnį jos žodžiais.

Dailės mokytoja neseniai paprašė mano dukros nupiešti tai, ką ji labiausiai myli savyje. „Ir kas tai buvo?“ - paklausiau.

„Kad aš esu kurčia!“, - atsakė dukra taip, lyg aš būčiau nelabai protinga. „Aš nupiešiau save, kalbančią gestais.“

Šaltinis: http://www.theguardian.com/commentisfree/2014/oct/20/signed-languages-can-do-so-many-things-spoken-languages-cant

Pasak legendos, labai seniai visa žemė turėjo vieną kalbą ir tuos pačius žodžius. Kartą žmonės užsigeidė pasistatyti miestą ir bokštą su dangų siekiančia viršūne. Viešpats išsigando tokio žmonių pasipūtimo, sumaišė visos žemės kalbą ir išsklaidė žmones po visas šalis. Žmonės nebegalėjo susikalbėti, jiems prireikė tarpininkų. Tuomet ir gimė vertėjo profesija.

Šiuo metu vertėjai gali švęsti ir sau skirtą šventę – Tarptautinę vertėjų dieną, rugsėjo 30-ąją. Bibliją į lotynų kalbą išvertusio ir vertėjų globėju tapusio Šv. Jeronimo (347-420) mirties dieną Tarptautine vertėjų diena paskelbė Tarptautinė vertėjų federacija (FIT), taip skatindama vertėjų solidarumą ir populiarindama vertėjo profesiją. Šv. Jeronimas yra mokinių, studentų, mokytojų, mokslininkų, teologijos fakultetų, mokslinių draugijų, Biblijos draugijų, asketų, ir, žinoma, vertėjų globėjas.

 "Reikia drąsos, kad stovėtum tvirtai, kai kiti atsitraukia ar pasiduoda baimei. Reikia drąsos, kad paaukotum šiandieną dėl rytojaus.  Reikia drąsos, kad rizikuotum žinomu dėl nežinomo. Reikia drąsos, kad paleistum vieną paukštį, esantį rankoje, tam, kad gautum  du ar daugiau, tupinčius krūmuose. Ir reikia labai daug drąsos, kad stovėtum vienas ir kovotum už tai, ko nori."

(Vikas Malkani)

 Minėdami tarptautinę kurčiųjų dieną, sveikiname visus kurčiuosius ir linkime didžiausios drąsos ir vienybės žengiant savų tikslų link. 

 KAGKVC kolektyvas

ETIKOS KODEKSAS

 

Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija (toliau – LGKVA) puoselėja aukštus lietuvių gestų kalbos vertėjų profesionalumo bei darbo etikos standartus. Siekdama užtikrinti ilgalaikę lietuvių gestų kalbos vertėjų darbo kokybę, LGKVA 2014 m. rugsėjo 20 d. visuotinio suvažiavimo metu priėmė šį lietuvių gestų kalbos vertėjų Etikos kodeksą.

Lietuvių gestų kalbos vertėjų Etikos kodeksas apima penkis vertybinius principus, kurių turėtų laikytis visi Lietuvoje dirbantys gestų kalbos vertėjai. Šio kodekso nuostatų be išimties privalo laikytis visi LGKVA nariai.

Etikos kodeksas yra „gyvas“ dokumentas, atspindintis bendrąsias lietuvių gestų kalbos vertėjų patirtis. Jame įtvirtintos nuostatos esant reikalui gali būti keičiamos visuotinio LGKVA suvažiavimo metu pateikus individualias korekcijas. Etikos kodekso korekcijos turi būti daromos atsižvelgiant į besikeičiančią darbo aplinką ir siekiant kuo gilesnio savęs ir savo darbo aplinkos supratimo.

 

Etikos kodekse vartojamos pagrindinės sąvokos:

Kolegos– kiti gestų kalbos vertėjai.

Klientai– visi asmenys, kurie dalyvauja vertimo situacijoje: kurtieji, neprigirdintieji ir girdintieji.

 

LGKVA vertybės:

1.      Profesinis atsakingumas:

Atsakomybės prisiėmimas už profesinius sprendimus ir veiksmus.

2.      Profesinė kompetencija (profesionalumas):

Įsipareigojimas suteikti profesionalią vertimo paslaugą.

3.      Pagarba klientams:

Vertimo paslaugų teikimas su pagarba ir kultūriniu jautrumu.

4.      Pagarba kolegoms:

Sąžiningas ir teisingas elgesys su kolegomis.

5.      Profesinis tobulėjimas:

Savo žinių tobulinimas ir nuolatinis mokymasis.

 

1.      PROFESINIS ATSAKINGUMAS:Gestų kalbos vertėjai prisiima atsakomybę už visus paslaugos teikimo metu priimtus profesinius sprendimus ir atliktus veiksmus.

1.1.Konfidencialumas

1.1.1.      Gestų kalbos vertėjai privalo gerbti visų paslaugos gavėjų privatumą ir paslaugos teikimo metu sužinotos informacijos turinį laikyti paslaptyje. Gestų kalbos vertėjai gali būti atleisti nuo šio įpareigojimo tik klientui sutikus arba jei to reikalauja įstatymas.

1.1.2.      Esant būtinybei gestų kalbos vertėjai gali pasidalinti savo turimomis žiniomis su kolegomis, kad suteiktų kokybišką vertimo paslaugą. Tai turi būti padaryta užtikrinant perteikiamos informacijos bei kliento apsaugą.

1.2.Nešališkumas

1.2.1.      Gestų kalbos vertėjai negali atlikti jokių kitų su profesija nesusijusių pareigų, išskyrus vertimo paslaugos teikimą.

1.2.2.      Gestų kalbos vertėjai atlikdami paslaugą privalo būti neutralūs, nešališki ir objektyvūs: jie negali patarti, teikti rekomendacijų ar primesti savo nuomonės klientams.

1.3.Apranga

1.3.1.      Gestų kalbos vertėjų apranga visada turi būti švari ir tvarkinga. Rekomenduojami tamsių spalvų, vienspalviai drabužiai. Sijonas turėtų būti ne trumpesnis nei 10 cm. virš kelių. Reikėtų vengti judesius varžančių drabužių.

1.3.2.      Nerekomenduojami: įvairūs stambaus rašto megztiniai, džemperiai, ryškių spalvų ir marga apranga, trumpi šortai, drabužiai giliomis iškirptėmis, permatomi ar ekstravagantiški drabužiai, sportinio stiliaus apranga, nebent tokia apranga būtina esamai situacijai.

1.3.3.      Gestų kalbos vertėjų apranga neturi užgožti pranešėjo ir/ar renginio vedėjo aprangos.

1.4.Profesinis elgesys

1.4.1.      Gestų kalbos vertėjai yra atsakingi už tinkamą pasiruošimą darbui. Jei numatomas versti oficialus renginys ar paskaita, vertėjai patys susisiekia su organizatoriais ir pasirūpina programa, tinkama savo darbo vieta, įvertindamas matomumą, garsą ir kt. charakteristikas.

1.4.2.      Gestų kalbos vertėjai neturi teisės daryti įtakos kitų žmonių apsisprendimui naudotis jų teikiamomis vertimo paslaugomis.

1.4.3.      Gestų kalbos vertėjai turi teisę atsisakyti atlikti vertimo paslaugą užsakovui, jei:

·         supranta, kad nėra pakankamai kompetentingi tai padaryti dėl savo emocinės, fizinės ar psichinės būklės;

·         neturi pakankamai žinių tam tikroje srityje;

·         galimas konfliktas tarp klientų ir/ar vieno iš kliento bei vertėjo;

·         ir kitų LR teisės aktų numatyta tvarka.

1.4.4.      Gestų kalbos vertėjai turi atsižvelgti į asmenines aplinkybes, kurios gali trukdyti darbo efektyvumui ir sukeltų viešų ir privačių interesų konfliktą.

1.4.5.      Vertėjai turi vengti situacijų, kurių metu gali kilti konfliktas tarp paslaugos gavėjų.

1.4.6.      Gestų kalbos vertėjai negali naudotis profesine padėtimi siekdami asmeninės naudos ar pelno.

1.4.7.      Gestų kalbos vertėjai privalo suprasti skirtumą tarp profesionalaus ir socialinio (asmeninio) bendravimo. Jie turi nustatyti ir palaikyti dalykinį bendravimo su klientais pobūdį.

 

2.      PROFESINĖ KOMPETENCIJA (PROFESIONALIZMAS): Gestų kalbos vertėjai visada stengiasi suteikti kuo kokybiškesnę vertimo paslaugą.

2.1.Vertimo paslaugos patikimumas

2.1.1.      Gestų kalbos vertėjai atsižvelgia ir prisitaiko prie klientų naudojamos gestų kalbos būdo (gestų kalba arba „kalkė“).

2.1.2.      Kiekvieno vertimo metu gestų kalbos vertėjai turi perteikti tikslų pokalbio (žinutės) turinį informacijos gavėjui. Vertimo tikslumas apima gestų kalbos vertimo būdo pritaikymą, pokalbio dalyvių intonacijos bei, esant reikalui, pirminio teksto (žinutės) turinio gilesnės prasmės perteikimą.

2.1.3.      Teikiant vertimo paslaugą asmeniui/asmenims, kurie vartoja kito regiono gestų kalbą, nestandartinius gestus, yra kitos valstybės gestų kalbos vartotojai arba riboto veiksnumo asmenys, kartu su lietuvių gestų kalbos vertėju turi teisę versti jo kolega.

2.1.4.      Gestų kalbos vertėjai turi būti susipažinę su kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais profesiniais kodeksais bei teisiniais aktais, kurie daro įtaką jų darbui.

 

3.      PAGARBA KLIENTAMS: Gestų kalbos vertėjai teikia profesionalias vertimo paslaugas vadovaudamiesi pagarbos ir kultūrinio jautrumo[1] principais.

3.1.Gestų kalbos vertėjai pripažįsta visus asmenis, kuriems reikalinga vertimo paslauga, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, tautybės, tikėjimo, politinių įsitikinimų, odos spalvos, civilinės padėties, seksualinės orientacijos bei kitų požymių.

3.2.Gestų kalbos vertėjai teikia vertimo paslaugas nepažeisdami kliento teisių, įtvirtintų Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisiniuose aktuose.

3.3.Gestų kalbos vertėjai iš anksto informuoja klientą/-us, jei vertimo metu dalyvaus vertėjas-praktikantas ir/ar mentorius.

 

4.      PAGARBA KOLEGOMS: Gestų kalbos vertėjai demonstruoja pagarbą kolegoms, stažuotojams bei vertėjams-praktikantams.

4.1.Gestų kalbos vertėjai su kolegomis elgiasi dorai ir sąžiningai.

4.2.Gestų kalbos vertėjai dirba užtikrindami profesinių santykių integralumą:

4.2.1.      bendraudami tarpusavyje laikosi mandagaus bendravimo principų;

4.2.2.      konsultuoja kolegas profesiniais klausimais nesiekdami pažeminti ar paniekinti kolegų;

4.2.3.      padeda ir skatina kolegas dalindamiesi savo įgyta patirtimi bei žiniomis;

4.2.4.      prieš komandinį vertimą aptaria ir tarpusavyje suderina pagrindinius komandinio vertimo principus;

4.2.5.      informuoja kolegas apie vertime dalyvausiantį vertėją-praktikantą ir gauna kolegų sutikimą.

 

5.      PROFESINIS TOBULĖJIMAS: Gestų kalbos vertėjai nuolat kelia savo kvalifikaciją ir atnaujina profesines žinias, kad galėtų realizuoti pagrindines savo darbo vertybes.

5.1.Gestų kalbos vertėjai savarankiškai tobulina savo gestų kalbos žinias:

5.1.1.      naudodamiesi parengta mokomąja vaizdo medžiaga ir kvalifikacijos kėlimo kursų DVD;

5.1.2.      žiūrėdami vaizdo įrašus gestų kalba socialinių tinklų paskyrose bei internetiniuose puslapiuose;

5.1.3.      ieškodami reikiamų gestų ir žodžių internetiniuose gestų kalbos žodynuose;

5.1.4.      dalyvaudami įvairiuose seminaruose bei konferencijose Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje (pvz.: EFSLI, WASLI, EUD, WFD);

5.1.5.      su kolegomis tarpusavyje bendraudami gestų kalba;

5.1.6.      naudodamiesi kitomis savarankiško mokymosi priemonėmis;

5.1.7.      dalyvaudami kurčiųjų bendruomenės veikloje.

5.2.Gestų kalbos vertėjai kelia savo kvalifikaciją dalyvaudami Surdologijos centro organizuojamuose LGK vertėjų kvalifikacijos tobulinimo kursuose.

 

 

 

Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė                                                                                                                                                     Ramunė Leonavičienė

 


[1] Kultūrinis jautrumas – tai kiekvieno žmogaus individualumo supratimas ir pokalbio subjektų kultūrinių kontekstų išmanymas.

2014 m. rugsėjo 20-21 dienomis Antšunijuose, Tauragės raj., vyko Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos (toliau - Asociacija) organizuojama konferencija-seminaras “Kurčias ir girdintis vertėjai - lygiaverčiai partneriai”, į kurį sugūžėjo gausus būrys gestų kalbos vertėjų iš visos Lietuvos.

Asociacijos prezidentei Ramunei Leonavičienei įkvepiančia darbui kalba nuteikus visus pradėti renginį, ankstyvą šeštadienio rytą susirinkusiųjų pasveikinti atskubėjo Tauragės rajono meras Pranas Petrošius, kuris dėkojo gestų kalbos vertėjams už jų sunkų, tačiau labai reikšmingą darbą. Lietuvių gestų kalbos vertėjus video siužete taip pat sveikino garbingi kolegos iš užsienio, o Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos pirmininkas Mykolas Balaišis, pristatydamas netrukus prasidėsiantį projektą „Kalbų tiltai“, kvietė gestų kalbos vertėjus aktyviai dalyvauti šio projekto veiklose.

Tris dienas vykusio renginio metu buvo aptarti šios profesijos atstovams aktualiausi klausimai, lukštenamos opiausios problemos, ieškoma bendrų problemų sprendimo būdu. Savo patirtimi su susirinkusiaisiais dalijosi ir kolegos iš užsienio: Ukrainos gestų kalbos vertėjas ir WASLI (Pasaulio gestų kalbos vertėjų asociacija - aut. past.) narys Igor Bondarenko skaitė pranešimą “Gestų kalbos vertėjai Eurazijoje”, o Lina Kankevičiūtė, atvykusi į konferenciją-seminarą iš Anglijos, pasakojo apie gestų kalbos vertėjų darbą Didžiojoje Britanijoje.

Taip pat savo kolegoms įdomius pranešimus pristatė ir visų didžiųjų Lietuvos miestų gestų kalbos vertėjų centrų atstovai. K. Rimkienė iš Klaipėdos skaitė pranešimą apie komandinį darbą švietimo įstaigose, o Vilniaus vertėjos K. Tamulevičiūtė ir R. Čiapaitė, negalėdamos dalyvauti konferencijoje, savo video pranešime papasakojo apie gestų kalbos vertėjų komandinį darbą kurčiųjų olimpinėse žaidynėse. G. Vaitkuvienė iš Šiaulių analizavo Etikos kodekso nuostatų pritaikymą Šiaulių gestų kalbos vertėjų centre, kaunietės V. Tadaravičienė ir M. Jaskūnienė papasakojo apie komandinį darbą ieškant paramos renginiui, o R. Vaičeliūnienė linksmai pristatė kolegų iš Panevėžio darbo ypatumus.

Didžiausias dėmesys konferencijos-seminaro metu buvo skiriamas praktiniams užsiėmimams. Asociacijos Prezidentei pristačius svarbiausius gestų kalbos vertėjų komandinio darbo principus, o Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorės pavaduotojui Arūnui Bražinskui paskaičius pranešimą apie kurčiuosius vertėjus, visi susirinkusieji kibo į darbą. Pastariesiems atlikti praktines užduotis komandoje su kolega – kurčiu gestų kalbos vertėju, padėjo į renginį atvykę kviesti kurtieji, kurie, kaip lygiaverčiai partneriai, turėjo galimybę bent trumpam pabūti vertėjais. Jie maloniai talkino užduočių metu verčiant į gestų ir į žodinę kalbas, leido gestų kalbos vertėjams pabandyti veidrodinį vertimą, o vėliau savo įžvalgomis pasidalino per aptarimą.

Be to, vienu ryškiausių įvykių gestų kalbos vertėjų gyvenime tapo profesinio Etikos kodekso patvirtinimas. Ilgai lauktą, brandintą ir puoselėtą dokumentą savo parašu įtvirtino Asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė. Visi susirinkusieji džiaugėsi, kad pagaliau yra nustatyti gestų kalbos vertėjų darbo etikos standartai, dėl kurių ateityje kils mažiau nesusipratimų atliekant vertimo paslaugas. Pasirašant šį dokumentą viltasi, kad Etikos kodeksas taps gestų kalbos vertėjų profesinio tobulėjimo pagrindu.

Renginio organizatoriai labai džiaugiasi aktyviu susirinkusiųjų dalyvavimu konferencijos-seminaro veiklose ne tik diskutuojant gestų kalbos vertėjams aktualiais klausimais, bet ir išbandant savo jėgas praktinėse veiklose. Tikimasi, kad ir toliau pavyks sukviesti gausų būrį kolegų dalintis savo gerąja patirtimi ir tobulinti savo praktines žinias.

Justina Vertelkaitė

LGKVA sekretorė

 
 
 

Kauno kurčiųjų jaunimo organizacija (KKJO) jau 7 metus aktyviai veikia kurčiųjų jaunimo labui. Deja, jų gaunamų lėšų nepakanka išsikeltiems tikslams pasiekti, ir šiuo metu jiems labai svarbus Jūsų visų palaikymas, pagalba ir parama. KAGKVC kviečia prisijungti aukojant lėšas KKJO organizacijai naujiems langams įsigyti. Detalesnę informaciją pamatysite video klipe. Nebūkite abejingi, prisijunkite!

Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas kviečia studijuoti Pradinio ugdymo ir Socialinę pedagogiką kurčiuosius.

Pasistengsime, kad studijos būtų įdomios ir naudingos.

Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas kviečia įgyti aukštąjį išsilavinimą.

Jei susidarys ne mažesnė nei 5 kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų grupė, fakultetas užtikrins visų paskaitų vertimą į gestų kalbą, nes nuolat fakultete dirbančio lietuvių gestų kalbos vertėjo dėka galėsi lankyti visas paskaitas nesijaudindamas, kad nebus kam išversti.

 

Fakultete taip pat rengiami lietuvių gestų kalbos vertėjai. Būsimi lietuvių gestų kalbos vertėjai bei juos rengiantys dėstytojai taip pat visada pasirengę padėti čia studijuojantiems kurtiesiems.

Taigi, jei dar nenusprendei, kur norėtum studijuoti, rinkis Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto siūlomas socialinės pedagogikos ar pradinio ugdymo pedagogikos studijų programas.

 

Socialinę pedagogiką siūloma studijuoti mėgstantiems analizuoti ir vertinti aplinką, turintiems organizacinių gebėjimų, gebantiems išklausyti ir spręsti jaunosios kartos problemas, svajojanties apskritai padėti žmonėms.

 

Studijuodamas šią studijų programą išmoksi:

pažinti vaiką, paauglį, jaunuolį, jo poreikius ir problemas; atpažinti įvairaus amžiaus asmenų sociokultūrinius skirtumus; atpažinti kultūrinius skirtumus ir atsižvelgti į juos; bendrauti ir bendradarbiauti su vaiko, paauglio, jaunuolio šeimomis, kitais specialistais ir socialiniais partneriais, teikti vaikui, paaugliui, jaunuoliui ir jų šeimoms LR įstatymų nustatytą pagalbą.

 

Galėsi rinktis vieną iš specializacijų:

1. Kultūrinių renginių organizavimo (išmoksi organizuoti įvairius renginius).

2. Darbo su rizikos grupės vaikais (išmoksi spręsti rizikos grupei priklausančių vaikų problemas bei jiems padėti).

 

Gali pasirinkti studijų formą: nuolatines (studijuosi 3 metus) ar ištęstines (studijuosi 4 metus) studijas.

Nuolatinės studijos vyksta darbo dienomis.

Ištęstinės studijos organizuojamos sesijomis. Kasmet vyksta rudens ir pavasario - dviejų savaičių trukmės - sesijos, per kurias vyksta paskaitos, praktikumai, praktikos ir vertinimas. Tarp sesijų studentai studijuoja savarankiškai, konsultuojasi su dėstytojais.

Visos paskaitos tiek nuolatinių, tiek ištęstinių studijų studentams bus verčiamos nuolat čia dirbančio lietuvių gestų kalbos vertėjo.

 

Studijų pabaiga.

Studijas baigsi, kai parengsi ir apginsi profesinio bakalauro baigiamąjį darbą. Baigus studijas suteikiamas socialinės pedagogikos profesinio bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija.

 

Kokios karjeros galimybės?

Galėsi dirbti socialiniu pedagogu visų tipų švietimo įstaigose ir institucijose, visuomeninėse organizacijose, dirbti pagal pasirinktą specializaciją.

 

Pradinio ugdymo pedagogiką siūloma studijuoti kūrybinių idėjų turinčius, gebančius bendrauti, nestokojančius kantrybės, svajojančius tapti pirmuoju mokytoju.

 

Studijuodamas šią studijų programą išmoksi:

sukurti vaikui puikias adaptacijos mokykloje sąlygas; pažinti ir vertinti vaiką, jo pažangą ir galimybes; kūrybiškai mokyti vaiką.

 

Galėsi rinktis vieną iš specializacijų:

1. Priešmokyklinio ugdymo pedagogiką (gilinsi vaikų ruošimo mokyklai žinias ir gebėjimus).

2. Ankstyvąjį techninį ugdymą (gilinsi informacinių technologijų taikymo mokant pradinių klasių mokinius žinias ir gebėjimus).

 

Gali pasirinkti studijų formą: nuolatines (studijuosi 3 metus) ar ištęstines (studijuosi 4 metus) studijas.

Nuolatinės studijos vyksta darbo dienomis.

Ištęstinės studijos organizuojamos sesijomis. Kasmet vyksta rudens ir pavasario - dviejų savaičių trukmės - sesijos, per kurias vyksta paskaitos, praktikumai, praktikos ir vertinimas. Tarp sesijų studentai studijuoja savarankiškai, konsultuojasi su dėstytojais.

Visos paskaitos tiek nuolatinių, tiek ištęstinių studijų studentams bus verčiamos nuolat čia dirbančio lietuvių gestų kalbos vertėjo.

 

Savęs pažinimo ir saviraiškos studijų pabaiga.

Studijas baigsi, kai parengsi ir apginsi profesinio bakalauro baigiamąjį darbą. Baigus studijas suteikiamas pradinio ugdymo pedagogikos profesinio bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija.

 

Kokios karjeros galimybės?

Galėsi dirbti visų tipų bendrojo lavinimo mokyklose pradinių klasių mokytoju ar pedagogu pagal pasirinktą specializaciją.

 

Drąsiai ir nedvejodamas rinkis studijas Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete, nes čia Tavęs laukia.

 

Jei kyla klausimų, rašykite This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.

Išsami informacija stojantiesiems http://pdf.viko.lt/lt/page/stojantiesiems

Šaltinis: http://pdf.viko.lt/lt/viko_news/read/kvieciame-studijuoti-kurciuosius

KAGKVC

Valstybės biudžetinė įstaiga
Kauno apskrities
Gestų kalbos vertėjų centras
Duomenys yra kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Kodas 188788380
J. Gruodžio g. 31,
LT-44289 Kaunas
Tel./Faks. (8-37) 260276
Mob. tel. +37069937212
El. paštas: vertimaigestais@gmail.com
 
Išankstiniai vertimo užsakymai priimami ir teikiami:
Kaune:
Skype programa: vertimaigestaiskaunas
vaizdo skambučiais (3G):
+370 693 33336
telefonu (SMS): +37069937212
 
Marijampolėje:
Skype programa: vertimaigestaismarijampole
Telefonu (SMS): +37062041060
 
vykdomi:
I - IV nuo 8:00 iki 17:00 val.
V nuo 8:00 iki 15:45 val.
Pietų pertrauka nuo 12:00 iki 12:45 val.