Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centras

Susisiekite

Mus galite rasti

Naujienos

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį apsilankė Kaune, kur susitiko su kurčiųjų bendruomenės atstovais, dalyvavo moterų lygos konferencijoje. Prezidentė taip pat atvyko į Rotušės aikštę pasigrožėti miesto egle, kuri buvo įžiebta šeštadienio vakarą, vėliau apžiūrėjo Kauno įgulos karininkų ramovę ir pasirašė svečių knygoje.

„Šiuo metu Lietuvoje gyvena per 40 tūkstančių klausos negalią turinčių žmonių. Burdamiesi į bendruomenes šie žmonės tampa didele pilietine jėga. Valstybė jiems privalo padėti ir užtikrinti galimybes gyventi visavertį gyvenimą", – sakė valstybės vadovė.

Anot prezidentės, šalies institucijos kartu su kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų organizacijomis turi dirbti išvien ir sukurti reikiamas sąlygas klausos negalią turintiems žmonėms. Jiems turi būti sudarytos tokios pačios galimybės, kaip kitiems Lietuvos piliečiams, gauti reikiamą informaciją, siekti mokslo, integruotis į darbo rinką.

Mūsų šalies televizijos kanaluose klausos negalią turintiems žmonėms pritaikytos produkcijos kiekis – vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje.

Prezidentė siūlo, kad nacionalinis transliuotojas kaip įmanoma aktyviau ir greičiau spręstų šią problemą ir subtitruotų didžiąją savo programos dalį, pritaikydamas ją klausos negalią turintiems žmonėms.

Lietuvos kurčiųjų bendruomenę vienija per 15 organizacijų įvairiuose šalies miestuose. Jos dalyvauja įvairiuose ES projektuose, teikia socialines paslaugas, užsiima ugdomąja veikla.

Skaitykite daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/prezidente-sekmadieni-atvyksta-i-kauna-662366#ixzz3KddOHBL4

Kauno Rotušės aikštėje

Lapkričio 29 d. (šeštadienį) 17.30 val.

Šventinėje programoje: profesionalių atlikėjų koncertas, vaikų mados teatras, "viduramžių fakyrai", kojūkininkai, žibintininkas ir Kalėdų senelis. Šventę vainikuos įspūdingi fejerverkai. Šventę tiesiogiai transliuos LRT televizija.

Kalėdų eglės įžiebimo šventė bus verčiama į gestų kalbą.

Daugiau informacijos: http://www.tautosnamai.lt/kaledu-egles-iziebimo-svente-kaune

2014 m. rugsėjo d. Panevėžio miesto savivaldybėje vyko konferencija „Tylos apsuptyje“, skirta tarptautinei kurčiųjų dienai paminėti.

Vytauto Didžiojo universiteto specialistas ir Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorės pavaduotojas Arūnas Bražinskas skaitė pranešimą tema „Kas yra kurčias žmogus? Jo kalba – gestų kalba”. Apie klausos negalią turinčių asmenų paslaugų bei užimtumo sprendimo galimybes ir atskirtį padedančias įveikti įstaigas ir jų teikiamas paslaugas susirinkusiems pasakojo Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Roma Klečkovskaja.

Lietuvos kurčiųjų draugijos valdybos narys Kęstutis Vaišnora skaitė pranešimą tema „Paslėptas“ socialinis darbas kurčiųjų bendruomenėje: stigmatizacija ir jos įveikimas“, o VšĮ Panevėžio reabilitacijos centro direktorė Alina Juciuvienė pristatė Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centro veiklos kryptis ir kurčiųjų bendruomenės poreikius.

Šventėje dalyvavo ne tik gausus būrys susidomėjusių aktyvių kurčiųjų, bet ir Panevėžio miesto savivaldybės darbuotojai.

 
 

Kai žmonės pastebi mane ir mano dukrą gatvėje vartojančias gestų kalbą, jie dažnai mus sustabdo ir pakomentuoja: „Žinote,“ – jie sako, - yra toks daiktas, vadinamas kochleariniu implantu.“ Lyg kurčio vaiko motina galėtų būti praleidusi tokias naujienas.

Arba jie papasakoja kokį nors anekdotą, pvz: „Kai buvau atostogų Fidžyje, sutikau kurčią moterį su klausos aparatu iš Kvinslendo, ir ji tikrai gera santechnikė. Turiu minty, tikrai gera.“

Kadangi ši savaitė yra Nacionalinė Kurčiųjų Savaitė, tai geras laikas pakalbėti apie Auslan (Australijos gestų kalbą) ir apie kurčiųjų benruomenę. Mokausi Auslan tik ketverius metus, bet nuo pirmojo kurso jau nuėjau ilgą kelią.

Kaip matote, anksčiau buvau viena iš jūsų, ir viena iš tų, kuri galvojo, kad gestų kalba yra sukurta anglų kalbos gramatikos pagrindu. Taip pat maniau, kad tėra tik viena gestų kalbą – vienoda visose šalyse. Nors jeigu būčiau pagalvojusi ilgiau nei minutę, bučiau supratusi, kad šie du teiginiai yra visiškai nesuderinami.

Taipogi manydavau, kad visi kurtieji norėtų būti girdinčiais.

Kurčiųjų bendruomenė nėra utopija, bet ji siūlo alternatyvią kalbą, kultūrą ir socialinį gyvenimą tiems, kas pasirenka būti to dalimi. Tiesą sakant, gestų kalbos gali daug daugiau, nei gali šnekamosios kalbos. Štai sąrašas variantų, kuriais vizualinė kalba yra pranašesnė už šnekamąją:

10. Galite vesti sudėtingiausią pokalbį garsiausiame bare ar klube, kol kiti žmonės stengiasi perrėkti šurmulį ir šaukia vienas kitam į ausį ką nors tokio paprasto, kaip „Dabar einu i tualetą“.

9. Vizualinės kalbos yra prieinamesnės ne tik žmonėms, kurie visiškai kurti, bet (teoriškai) vienam iš 6 australų, turinčių klausos sutrikimų.

8. Galite paprašyti savo partnerio parnešti laikraščius stovėdami balkone, kai jis stovi automobilių aikštelėje keturiais aukštais žemiau ir netrukdyti dėl to kaimynams.

7. Galite kalbėtis po vandeniu.

6. Pasakojimai įdomesni ir išsamesni šnekant vizualine kalba, kadangi ji yra regimoji-erdvinė: gestų kalba ypač sugeba pavaizduoti erdvę ir judėjimą.

5. Galite kalbėtis per mašinų langus. Yra paprasta duoti nuorodas gestų kalba draugui, važiuojančiam priekyje ar už jūsų.

4. Kurtieji, naudojantys gestų kalbą, yra pripažinti „daugiakalbiais“. Tyrėja Sabaji Panda atliko tyrimus ir įrodė faktą, kad jeigu pasodinsite kambaryje du kurčiuosius, kurie nevartoja bendros kalbos, jiems prireiks tik dviejų valandų rasti būdą komunikavimui (įsivaizduokite tai bandant su girdinčiaisias žmonėmis). Gestų kalbos turi trumpesnes istorijas, jų gramatikos paprastai turi tam tikras bendras savybes, o tai reiškia, kad net jeigu du kurtieji nesinaudoja bendru žodynu, jiems nereikia daug laiko, kad surastų būdą bendravimui.

3. Galite kritikuoti baisią paskaitą/spektaklį/skaitinį kitiems auditorijoje jūsų negirdint.

2. Ne taip kaip Esperanto, kuri nepritapo kaip tarptautinė šnekamoji kalba, tarptautiniai gestai prigijo dėl socialinės žiniasklaidos atėjimo. Kurtieji dažnai mokosi bei naudoja tarptautinius gestus (IS) keliaudami į kitas šalis, naudodamiesi Skype ir/ar per tarptautines kurčiųjų konferencijas ir renginius.

1. Gestų kalba, dažnai vadinama „natūraliąja kurčiųjų kalba“, suteikia kurtiesiems priklausymo pojūtį ir pozityvią tapatybę.

Negaliu kalbėti už kurčiųjų bendruomenę – nesu kurčioji – bet galiu pasidalinti tuo, ką išmokau stebėdama savo dukters patirtis. Ji aiškiai kalba, bet nelabai gerai girdi. Ji dievina Auslan ir didžiuojasi savo tapatybe. Didžiausias nusivylimas jai yra ne klausos netektis, bet tas faktas, jog ji mažai su kuo gali kalbėtis gestais; dauguma Australijos kurčiųjų vaikų nemoka Auslan.

Auslan nėra mokoma valstybinėse mokyklose ar ankstyvojo ugdymo įstaigose.

Virš 95 proc. kurčiųjų vaikų gimsta girdinčiųjų tėvų šeimose, kuriems medicinos darbuotojai bei kalbos terapeutai dažniausiai pataria nevartoti gestų. Jie teigia, kad tai trukdys šnekamosios kalbos vystymuisi, nors tyrimais įrodyta priešingai. Ir mano šešiametė tai įrodė specialiame kalbos konkurse praėjusį mėnesį. Atrodo tinkama užbaigti straipsnį jos žodžiais.

Dailės mokytoja neseniai paprašė mano dukros nupiešti tai, ką ji labiausiai myli savyje. „Ir kas tai buvo?“ - paklausiau.

„Kad aš esu kurčia!“, - atsakė dukra taip, lyg aš būčiau nelabai protinga. „Aš nupiešiau save, kalbančią gestais.“

Šaltinis: http://www.theguardian.com/commentisfree/2014/oct/20/signed-languages-can-do-so-many-things-spoken-languages-cant

Pasak legendos, labai seniai visa žemė turėjo vieną kalbą ir tuos pačius žodžius. Kartą žmonės užsigeidė pasistatyti miestą ir bokštą su dangų siekiančia viršūne. Viešpats išsigando tokio žmonių pasipūtimo, sumaišė visos žemės kalbą ir išsklaidė žmones po visas šalis. Žmonės nebegalėjo susikalbėti, jiems prireikė tarpininkų. Tuomet ir gimė vertėjo profesija.

Šiuo metu vertėjai gali švęsti ir sau skirtą šventę – Tarptautinę vertėjų dieną, rugsėjo 30-ąją. Bibliją į lotynų kalbą išvertusio ir vertėjų globėju tapusio Šv. Jeronimo (347-420) mirties dieną Tarptautine vertėjų diena paskelbė Tarptautinė vertėjų federacija (FIT), taip skatindama vertėjų solidarumą ir populiarindama vertėjo profesiją. Šv. Jeronimas yra mokinių, studentų, mokytojų, mokslininkų, teologijos fakultetų, mokslinių draugijų, Biblijos draugijų, asketų, ir, žinoma, vertėjų globėjas.

 "Reikia drąsos, kad stovėtum tvirtai, kai kiti atsitraukia ar pasiduoda baimei. Reikia drąsos, kad paaukotum šiandieną dėl rytojaus.  Reikia drąsos, kad rizikuotum žinomu dėl nežinomo. Reikia drąsos, kad paleistum vieną paukštį, esantį rankoje, tam, kad gautum  du ar daugiau, tupinčius krūmuose. Ir reikia labai daug drąsos, kad stovėtum vienas ir kovotum už tai, ko nori."

(Vikas Malkani)

 Minėdami tarptautinę kurčiųjų dieną, sveikiname visus kurčiuosius ir linkime didžiausios drąsos ir vienybės žengiant savų tikslų link. 

 KAGKVC kolektyvas

KAGKVC

 

 

Valstybės biudžetinė įstaiga
Kauno apskrities
Gestų kalbos vertėjų centras
Duomenys yra kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Kodas 188788380
J. Gruodžio g. 31,
LT-44289 Kaunas
Tel./Faks. (8-37) 260276
Mob. tel. +37069937212
 
Išankstiniai vertimo užsakymai priimami ir teikiami:
Kaune:
Skype programa: vertimaigestaiskaunas
vaizdo skambučiais (3G):
+370 693 33336
telefonu (SMS): +37069937212
 
Marijampolėje:
Skype programa: vertimaigestaismarijampole
Telefonu (SMS): +37062041060
 
vykdomi:
I - IV nuo 8:00 iki 17:00 val.
V nuo 8:00 iki 15:45 val.
Pietų pertrauka nuo 12:00 iki 12:45 val.